Susidėjo eilė bulvėms labai nepalankių faktorių: pavasaris buvo labai šaltas ir labai šlapias. Dėl šalčio ir drėgmės išretėjo bulvių pasėlis, o žemėje susidarė daug grumztų – dėl didelio vandens kiekio žemė sušoko. Todėl bulvės augo labai negražios formos – ši daržovė mėgsta minkštą žemę“, – aiškino ūkininkas.
Savo padarė ir dideli karščiai. Bulvė – vidutinių platumų augalas: jei temperatūra pasiekia 25 laipsnius, ji sustoja augti – tik ginasi nuo karščio ir bando išgyventi. O dėl panašiai šešias savaites užsitęsusios kaitros laukuose, kuriuos žemdirbiai bandydavo laistyti, vanduo greitai išgaruodavo, todėl pačią bulvę pasiekdavo mažai drėgmės.
Tačiau prasti metai bulvėms, anot M.Laukaičio, daug kur Europoje: „Labai didelė dalis Lenkijos nukentėjo nuo karščių – ten buvo gal net blogiau nei pas mus. Dalis Vokietijos nukentėjo nuo sausrų, dalis – nuo potvynių. Latvijoje situacija dar prastesnė nei Lietuvoje“, – vardijo pašnekovas.
Jis augina ir kitokias daržoves, tačiau šios derėjo kur kas geriau nei bulvės: burokėlių užaugo 10-15 proc. mažiau, lyginant su daugiamečiu derliumi, moliūgai mėgsta šiltą klimatą, todėl jų užaugo tik šiek tiek mažiau nei įprasta. Tiesa, cukinijoms šie metai nebuvo palankūs – jas sunaikino Lietuvai nebūdingos ligos.
Džiaugėsi gaudami 10 centų
Antanas Baliutavičius daržoves augina Šiaulių rajone ir daugiausia jas tiekia į mokyklas, darželius. Tačiau ūkininkas sako, kad su įsipareigotais pristatyti kiekiais gali būti visaip. „Turėsim užtekti. Bus matyti – kol kas ne viskas nukasta. Bulvių gali trūkti. Morkų tikrai užteksim, burokėlių irgi turėtų pakakti, kopūstų galbūt pavasarį bus trūkumas“, – vardijo A.Baliutavičius.
Nors bulvės šiemet užaugo smulkesnės, jų derlius mažesnis, bet kaina, kaip sakė pašnekovas, „kol kas normali – su bulvėm pusė velnio“. Pernai ūkininkai džiaugėsi už jas gaudami 10 centų, o šiais metais didmenos kaina – 25-30 centų.
„Kaip bus su kainomis labiau į žiemą, sunku prognozuoti. Kiek žinau, dabar labai gausiai į Lietuvą vežamos lenkų bulvės, olandiškos ir netgi daniškos. Šiuo metu bazėse Lietuvoje yra daug lenkiškų bulvių, todėl kaina gali būti stabili“, – bandė spėti A.Baliutavičius.
Nereikia lygintis su pernai
Rugsėjį produkcija prekybininkams tiekiama žemiausiomis kainomis – ji atvežama tiesiai iš lauko, be sandėliavimo sąnaudų. Ir taip jos 20-25 proc. didesnės už vidutines.
„Nereikia lygintis su pernai metais – pernai ūkininkai pardavė savo produkciją žemiau savikainos. Tokios kainos realios tik trumpu periodu, – pabrėžė Petro Vasiliausko „Vfarm“ ūkio komercijos vadovė Rugilė Gikarė. -
Nepamirškite ir prekybos tinklų politikos – didmeninė kaina niekada nebus mažmeninės kainos atitikmuo. Jie daro akcijas, būna, prekiauja netgi žemiau nei savikaina vien tam, kad pirkėją atsiviliotų į savo tinklą. Todėl 20 proc. padidėjimas didmenoje dar nereiškia, kad tiek kaina paaugs ir vartotojui“.
Neužteks bulvių traškučių
Kai kuriose rinkose ims stigti ir bulvių traškučių – jiems tinkamų gaminti bulvių ne tik užderėjo mažiau, bet jos ir nepasiekusios reikiamo dydžio.
Bulvių traškučių „Lay’s“ gamintojas įspėjo, kad spalį gali sutrikti šio produkto tiekimas Rusijos rinkai. Apie tai savo partnerius informavo „PepsiCo“, kuriai priklauso bulvių traškučių „Lay’s“ prekės ženklas ir kuri yra didžiausia bulvių traškučių gamintoja Rusijoje. Kommersant.ru šaltinis nurodė, kad jau kuris laikas traškučių „Lay's“ tiekimas vyksta su vėlavimais ir nepilnomis apimtimis, o tai gali būti susiję su kompanijos logistikos problemomis.
Be to, Rusijoje būta labai karštos vasaros, o nuo rudens pradžios prasidėję lietūs trukdo nuimti derlių. Bulvių traškučiams gaminti reikia stambių bulvių, o Rusijoje žemdirbiai jau pranešė, kad jų šį sezoną stigs. Bulvių augintojų sąjungoje paskaičiavo, kad įprastai bulvės nuo 55 mm sudarydavo 80 proc. derliaus, tačiau šį sezoną dėl sausros ar lietaus – tik 50 proc.
Tiesa, tos pačios „Pepsico“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Merle Saviauk naujienų portalui lrytas.lt perdavė, kad į mūsų rinką bulvių traškučiai bus tiekiami įprastai. Esą su bulvių tiekėjais sudarytos metinės sutartys, todėl žaliava produkcijai į „Lay's“ traškučių gamintojos sandėlius vežama ištisus metus.
Jokių signalų apie tikėtinus tiekimo sutrikimus tikino negavę ir prekybos tinklai Lietuvoje.
„Traškučių tiekėjai sako, kad mūsų regionas jų nepritrūks. Traškučiai, kurie tiekiami į Lietuvą, gaminami Lenkijoje. Su ūkininkais sutartys sudaromos dvejiems trejiems metams, todėl gamintojai yra užsitikrinę, kad bulvių turės“, – aiškino „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.
„Turime stiprias tiekimo grandines, todėl galime užtikrinti bulvių traškučių tiekimą į parduotuvių lentynas. Nematome ženklų, kad trūkumas galėtų atsirasti“, – pridėjo prekybos tinklo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.
Niekada taip nebuvo ir nebus
Petro Vasiliausko „Vfarm“ ūkis tiekia bulves „Taffel“ traškučių gamintojai – „Orkla“ fabrikui Latvijoje. Tačiau, kaip portalui lrytas.lt nurodė ūkio komercijos vadovė R.Gikarė, dėl prastų metų ūkininkai negalės vykdyti savo kontraktinių įsipareigojimų. Pašnekovė skaičiuoja, kad trūkumas gali siekti 20 proc.
„Tai ne tie skaičiai, kurių fabrikas, planuodamas gamybą, neįvertintų. Prieš trejus metus buvo stichinė sausra – fabrikai išgyveno.
Šiemet vienų bulvių veislių trūkumas – bent 20 proc., o kai kurių – ir 50 proc. Tačiau ūkininkas, kad įvykdytų sutartį, visada augina daugiau, – teigė komercijos vadovė. -
Derlius labai prastas, tonažas iš hektaro žymiai mažesnis. Todėl panašu kad ir mes negalėsime vykdyti savo kontraktų ir nepatieksime vienos ar kitos veislės, nes ji tiesiog neužaugo. Preliminariai skaičiuojame, kad negalėsime patiekti 30 proc. kiekio“.
Tačiau pašnekovė minėjo, kad bulvė – lengvai transportuojama prekė, todėl ją fabrikas gali atsivežti iš Vokietijos, Belgijos ir kitur. „Traškučių gamintojai turi fabrikus visoje Europoje. Vienur būna perteklius, kitur – trūkumas: bendrame balanse instrumentai puikiai veikia.
Tikrai nebus taip, kad prekybos tinklams pritrūks traškučių – niekada taip nebuvo ir nebus“, – kalbėjo R.Gikarė.
Svogūnai buvo sustoję augti
Prastas šiais metais ne tik bulvių, bet ir svogūnų derlius: kai svogūnuose vystėsi augimo kūgeliai, buvo labai karšta – nepadėjo net ir laistymas. Anot Šiaulių rajone šias daržoves auginančio Lino Šateikos, svogūnai kelias savaites apskritai buvo sustoję augti.
„Kadangi neišsivystė reikiamas kiekis laiškų, jie ir liko tokie šiaip sau. Kur nuvestas lašelinis laistymas, situacija kiek geresnė, nes vanduo buvo paduodamas prie šaknų. Ten derlius dar pusėtinas. Kitur derlius labai prastas – 50 proc. mažesnis“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ūkininkas.
Jis sakė kalbėjęsis su lenkais – ten derlius taip pat perpus menkesnis. „Visur taip, tik gal išskyrus olandus, belgus, kur labiau jūrinis klimatas – ten derliai gan normalūs ir kainą jei laiko.
Pas mus kainos turėtų kilti. Nors dabar, palyginus su tokiu derliumi, kainos labai mažos – 25-27 centai“, – sakė L.Šateika.
Jis jau žino, kad metai bus nuostolingi, tik kokio dydžio bus žala, paaiškės apie Naujus metus – įprastai tokiu laikotarpiu svogūnus pradeda vežti iš sandėlių, o Nyderlanduose kainos ima augti. Tačiau dėl menko derliaus šiemet sandėlius gali tekti atidaryti ir anksčiau.
