Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius tris ketvirčius sukurto BVP vertė siekė 40,5 mlrd. eurų.
Šių metų trečiąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 15,1 mlrd. eurų. Palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką buvo teigiamas ir sudarė 0,05 proc.
Statistikų vertinimu, trečiąjį ketvirtį teigiamos įtakos BVP pokyčiui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos, informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai, neigiamos – žemės ūkio veiklos rezultatai.
„Lietuva yra viena iš dešimties ES narių, kurios jau spėjo užglaistyti pandemijos praradimus ir tęsia sparčią plėtrą.
Be to, ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį tapo labiau subalansuotas – jį lėmė ne tik į išorę orientuotų sektorių rezultatai, bet ir energingesnė vidaus paklausa mintančios veiklos plėtra“, – pabrėžė turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Anot jos, eksportuotojai ir toliau demonstruoja puikius rezultatus. Apdirbamoji pramonė ir trečiąjį ketvirtį neužleido kertinio plėtros variklio pozicijos.
Prekių eksporto operatyvieji duomenys ir dviženklis pramonės produkcijos augimas rodo, kad išsibalansavusios žaliavų ir komponentų rinkos ne tik netrukdė gamintojams didinti apsukų, bet jiems pavyko net atrasti nišų, perimti užsakymus.
Tiesa, kaip pastebėjo ekonomistė, pačių gamintojų lūkesčiai jau kurį laiką bjūra. Tai lemia labiau išorinės priežastys: ir geopolitinė įtampa, ir stringantys tiekimo kanalai bei komponentų trūkumas pasaulyje.
„Metų pabaigoje rezultatai, tikėtina, bus kuklesni. Daugėja rizikos židinių eksporto rinkose.
Sunku prognozuoti, kada atlėgs Europą apėmusi energetikos krizė, kaip stipriai ji pažeis jau ir taip pabrangusių žaliavų ir komponentų trūkumo sutrikdytą gamybos sektorių.
Be to, kylančios kainos ir įsisiūbavusi pandemija gali neigiamai paveikti vartotojų lūkesčius ir elgseną, o tai gali prastinti paskutinio metų ketvirčio namų ūkių vartojimo rezultatus“, – prognozavo I.Genytė-Pikčienė.
Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymėjo, jog Statistikos departamentas perskaičiavo ir patikslino pastarųjų metų Lietuvos BVP duomenis – pasirodo, pernai šokas buvo daug mažesnis, negu manyta iki šiol, ekonomika susitraukė tiktai 0,1 procento.
„Žodį „atsigavo“ rašau kabutėse, nes atsigauti gali po traumos, o šiuo atveju jos nelabai buvo. Šiuo metu BVP jau yra 4,8 proc. didesnis nei prieš metus, darbuotojų skaičius – beveik 50 tūkst. didesnis. Vidutinis darbo užmokestis nuo pandemijos pradžios padidėjo šeštadaliu, būsto kainos – ketvirtadaliu, o kai kuriuose miestuose ir dar daugiau“, – feisbuke savo įžvalgomis pasidalijo analitikas.
