„JAV: kaip ir tikėtasi, paankstinta obligacijų pirkimo programos pabaiga – ji baigsis kitų metų kovą. Tačiau centrinio banko vadovo komentarai, palūkanų pokyčių prognozės ir atnaujintos prognozės verčia ir mus ankstinti pirmo FED palūkanų didinimo datą – prognozuojame, kad jau 2022 m. gegužę FED pakels palūkanas ir tą darys tris kartus kitais metais.
Euro zona: palūkanos nekeičiamos, kaip ir laukta, patvirtinta, kad pandeminė turto pirkimo programa (PEPP) baigsis kitų metų kovą, tačiau bus laikinai padidinta turto pirkimo APP (iki krizės pradėta turto pirkimo schema – red. past.) programos apimtis (nuo 20 iki 40 mlrd. eurų per mėnesį antrąjį ketvirtį). Nieko ypatingo, kas rodytų, kad kitais metais ECB (Europos Centrinis Bankas – red. past.) pradėtų judinti palūkanų normas“, – rašė ekonomistas.
Anot jo, gan didelį netikėtumą rinkai pateikė Jungtinė Karalystė, kurios centrinis bankas palūkanų normą padidino nuo 0,1 iki 0,25 proc. Tuo metu Norvegijoje įvykiai klostėsi, kaip laukta: centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 0,25 iki 0,5 procento. Kitas palūkanų kėlimas tikėtinas kovą. „Šalyje šią savaitę įvesti nemaži ribojimai dėl omikron, tačiau centrinis bankas to labai nebebijo“, – pastebėjo T.Povilauskas.
O Lietuva, jo teigimu, ir toliau gyvena saugiai ir šiltai globojama ECB pinigų politikos – priešingai negu kitos Vidurio Europos šalys, kur pinigų kaina jau gerokai didesnė.
Rusijos centrinis bankas, toliau griežtindamas monetarinę politiką kainų augimui stabdyti, bazinių palūkanų normą penktadienį padidino iškart vienu procentiniu punkto iki 8,5 metų palūkanų. Tokio dydžio bazinės palūkanos Rusijoje galiojo 2017 metų rudenį, pranešė naujienų agentūra BNS.
Tai jau septintas šiais metais Rusijos bazinių palūkanų didinimas nuo istorinio minimumo – 4,25 procento. Kovą jos buvo kilsteltos 0,25 punkto, balandį ir birželį – po 0,5 punkto, liepą – vienu punktu, rugsėjį – 0,25 punkto, spalį – 0,75 punkto.
Reguliuotojas dabar prognozuoja, jog metų infliacija, šio mėnesio viduryje sumažėjusi 8,1 proc. nuo 8,4 proc. lapkritį, į 4-4,5 proc. koridorių sugrįš ateinančių metų pabaigoje.
Rusijos banko atnaujintais vertinimais, 2021-ųjų šalies bendrasis vidaus produktas bus 4,5 proc. didesnis nei 2020 metų (iki šiol skelbtas tikėtinas augimas 4-4,5 proc.), tačiau ekonomikos raidos kitąmet prognozės reguliuotojas šįkart neatnaujino – plėtra 2-3 procentais.
