Skatinančioji pinigų politika prie Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), LB skaičiavimu, šiemet prisidės 0,5 proc. punkto, kitais metais laukiama, kad pridės dar 0,4 proc.
Atnaujintu LB ekonomistų vertinimu, šiemet BVP augs 5,1 proc., kitąmet – 3,6 proc.
G.Šimkaus teigimu, be šios paramos Lietuvos ekonomikos nuosmukis būtų skaudesnis: daugiau bankrotų, didesnis nedarbas, kristų gyventojų pajamos. Pasekmės būtų panašiai tokios, kaip per 2008-2009 m. finansų krizę. Dabar gi atvirkščiai – gyventojų disponuojamos pajamos išaugo.
Infliacijos prognozes dvigubino
„Stiprius infliacijos procesus matau kaip dar vieną pandeminę grimasą“, – komentavo G.Šimkus.
Šiais metais vidutinė metinė infliacija, LB manymu, sieks 4,5 proc., kitąmet – 5,1 proc. Šį skaičių LB nuo anksčiau skelbtojo reikšmingai padidino: anksčiau manyta, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija sieks 2,6 proc. Anot G.Šimkaus, korekcijas iš esmės lėmė pakilusios ir aukštumose užsilaikiusios energijos išteklių kainos.
Įtakos turėjo ir kiti veiksniai: numatomi didesni akcizai, augančios naftos ir maistų kainos, užsitęsusi įtampa žaliavų rinkose ir tiekimo grandinėse.
Laukiama, kad infliacija žymiai sumažės kitų metų antroje pusėje.
Šiuo metu degalai Lietuvoje – apie 40 proc. brangesni nei prieš metus, šildymas – apie 44 proc. Paslaugų kainos per metus padidėjo 7 proc. Pirmiausia tai susiję su itin sparčiu darbo užmokesčio didėjimu. G.Šimkus teigė, kad paslaugų kainos ir toliau sparčiai kils, ir tai vyks, kol Lietuvoje didės atlyginimai. LB mano, kad kitais metais tarp labiau brangsiančių paslaugų bus būsto priežiūros bei maitinimo paslaugos.
Maisto brangimas didele dalimi susijęs su daržovių kainų augimu, kuris siekė 27 proc., tačiau, pavyzdžiui, mėsos kainų kilimas nesiekė ir 3 proc.
„Didžiąją dalį infliacijos piko nulėmė gamtinių dujų ir elektros kainos. Ateities sandoriai rodo, kad kainos žemyn pradeda judėti kitų metų pradžioje“, – atkreipė dėmesį G.Šimkus.
Nors spartus atlyginimų augimas reikšmingai prisidėjo prie paslaugų brangimo, didžiąją dalį infliacijos lemia su Lietuvos vidaus rinka nesusiję veiksniai, tokie kaip smarkiai pabrangę energijos ištekliai ir kitos žaliavos bei įtampa tiekimo grandinėse.
G.Šimkus nurodė, kad didelio neapibrėžtumo laikotarpiu infliacinių rizikų išlieka labai daug. Viena didžiausių – trikdžiai tiekimo grandinėse ir įtampa žaliavų rinkose gali užsitęsti ilgiau nei tikėtasi. „Rizikų balanso kontekste yra didesnė tikimybė, kad infliacija gali būti peržiūrėta į didesnę pusę“, – teigė LB valdybos pirmininkas.
Vis dėlto, anot jo, jei prastėtų pandeminė situacija, kainų augimas, tikėtina, prisloptų.
Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, buvo 0,9 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja vienuoliktą mėnesį iš eilės, pranešė naujienų agentūra BNS.
Statistikos departamentas skelbia, kad metinė infliacija – lapkritį, palyginti su 2020 metų lapkričio mėnesiu – siekė 9,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 3,8 proc. (spalį – atitinkamai 8 proc. ir 3,1 proc.).
Racionaliau būtų rūpintis biudžeto pajamomis
Pasak G.Šimkaus, dalį infliacijos Lietuvoje lemia bendri visai euro zonai veiksniai. Į euro zonos infliacijos suvaldymą yra orientuota bendra pinigų politika – ją įgyvendinant dalyvauja ir LB. Naujausios prognozės rodo, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija euro zonoje artės prie Europos Centrinio Banko stabilių kainų tikslo – 2 proc.
Su vidaus veiksniais susijusią infliacijos dalį ir ekonomikos temperatūrą vėsinti būtų galima fiskalinėmis priemonėmis papildomai neskatinant vidaus paklausos ir tuo nespartinti kainų augimo.
Tai pasiekti galima dviem būdais: jei sparčiau būtų didinamos biudžeto pajamos, arba lėčiau, negu suplanuota, augtų išlaidos. Stipriau riboti valdžios sektoriaus išlaidų augimą nebūtų prasminga, kadangi jos pagal Lietuvos išsivystymo lygį bei BVP yra ir taip per mažos ir yra daugelio struktūrinių problemų: nepakankamo švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos sistemų finansavimo – priežastis.
Dėl to, LB specialistų teigimu, gerokai racionaliau būtų rūpintis biudžeto pajamomis ir ieškoti, kaip jas padidinti mažinant šešėlinę ekonomiką ir su tuo susijusį mokesčių, ypač pridėtinės vertės, nesurinkimą, ryžtingiau sprendžiant įsisenėjusią netolygaus skirtingų veiklos formų apmokestinimo problemą ir plečiant turto bei gamtosaugos mokesčių bazes.
Auga ir pajamos
G.Šimkaus manymu, nors kainų augimas yra aukštas, gyventojų perkamosios galios didėjimas neatsilieka. LB laukia, kad kitais metais darbo užmokestis bus kiek didesnis nei 8 proc. Didėjanti konkurencija dėl darbuotojų buvo vienas iš esminių veiksnių, šiais metais lėmusių apie 10 proc. metinį atlyginimų augimą šalyje.
„Daug kalbame apie infliaciją, tačiau darbo užmokesčio augimas išlieka dar spartesnis – perkamoji galia jei neauga, tai bent nekrinta. Be to, gyventojai sukaupę gana dideles santaupas, todėl vartojimo potencialas Lietuvoje gana didelis“, – komentavo G.Šimkus.
„Bendrai Lietuvos ekonomikos paveikslą galima tapyti šviesiomis spalvomis, tačiau esama ir tamsesnių tonų. Įtampa padidėjusi darbo rinkoje – vaizdas skirtingose sektoriuose nevienodas. Transporto, viešajame, IT sektoriuose dirbančiųjų šiemet stipriai daugėjo, tačiau pandemijos paveiktuose sektoriuose: apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, dirbančiųjų skaičius vis dar mažesnis nei buvo vidutiniškai 2019 m.“, – sakė G.Šimkus.
Iš viso rinkoje stinga 30 tūkst. darbuotojų. Tai – 1,5 karto daugiau nei prieš metus. Ypač trūksta aukštesnės kvalifikacijos specialistų.
Lapkričio mėnesio apklausos duomenimis, 42 proc. statybos įmonių teigė, kad joms trūksta darbuotojų. Tai dvigubai daugiau nei prieš metus.
