„Natūralu, kad tokia ekonominė agresija, kurią šiuo metu taiko Kinija Lietuvai, švelniai tariant, nepadeda“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo A. Armonaitė.
„Mūsų pagrindinis tikslas, kad Lietuva išsaugotų savo vietas tiekimo grandinėse. Elektronikos komponentų ar baldų, metalų, visko, kas yra svarbu šiuolaikinei pramonei. Ties tuo dirbame“, – pridūrė ji.
A. Armonaitė akcentavo, kad siekiant amortizuoti tam tikrus Lietuvos verslo patirtus nuostolius, jau yra taikomos arba netrukus pradės veikti valstybės pagalbos priemonės įmonių apyvartinių lėšų užtikrinimui. Taip pat, ji pabrėžė, kad tam tikra pagalba verslui bus suteikiama ir siekiant persiorientuoti į kitų šalių rinkas.
„Netrukus paleisime dar du papildomus apyvartinėms lėšoms instrumentus paskoloms, tai derinama su Europos Komisija. Taip pat netrukus bus paleista nedidelė priemonė tiems verslams, kuriems galbūt reikia sertifikavimui ar rinkų diversifikavimui papildomų lėšų. Jau turime vieną veikiantį instrumentą ir dar tris papildomus netrukus paleisime“, – tvirtino ji.
Visgi, ekonomikos ministrės nuomone, santykiai su Kinija pirmiausiai yra užsienio politikos klausimas. Todėl ji atkreipė kitų Vakarų valstybių dėmesį, kadangi šios šalys taip pat gali susidurti su panašiais Pekino veiksmais.
„Mums būtinai reikia Europos Sąjungos, Europos Komisijos, Europos valstybių palaikymo, nes šiandien yra Lietuva, kitą dieną gali būti bet kuri kita šalis“, – įspėjo A. Armonaitė.
ELTA primena, kad Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Taip pat suintensyvėjo Kinijos ekonominis spaudimas, Lietuvos įmonėms yra sudaromos kliūtys vykdyti veiklą Kinijos rinkoje. Gruodžio pradžioje Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitų sistemos, todėl sutriko Lietuvos produkcijos importas į Kiniją.
