Už rezoliuciją balsavo 117 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
Dokumente Vyriausybė kviečiama siūlyti sprendimus siekiant per trumpiausią laikotarpį nutraukti Rusijos naftos ir gamtinių dujų importą ir vartojimą.
Seimas siūlo Vyriausybei spartinti strateginį Lietuvos energetikos sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektą bei parengti teisės aktus, leisiančius įmonėms nutraukti sutartis dėl Rusijos išteklių įsigijimo. Vyriausybė, be to, raginama skubiai teikti pasiūlymus dėl atsinaujinančios energijos išteklių plėtros, skatinti nuosavą elektros gamybą.
Be to, Vyriausybė raginama nedelsiant teikti Seimui ekonominių pasekmių bei išaugusių energetikos išlaidų kompensavimo Lietuvos gyventojams ir verslui planą ir tam būtinus teisės aktus bei sprendimus.
„Paraginimo reikia mums visiems, nes energetinis saugumas ir tie sprendimai, kurie siūlomi rezoliucijoje, yra nacionalinio susitarimo klausimas. (...) Reikia ne tiek raginti, o reikia suformuoti labai aiškią politinę valią, kad mums reikia atsisakyti energetinių išteklių priklausomybės, nes pagal EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) naujausius duomenis, iš EBPO šalių Lietuva išlieka nuo Rusijos energetinių išteklių labiausiai priklausoma šalis“, – pristatydamas rezoliucijos projektą prieš balsavimą sakė Vytautas Bakas.
Pasak konservatoriaus Jurgio Razmos, EBPO duomenys, kad Lietuva labiausiai priklausoma nuo rusiškų energetinių išteklių, nėra pagrįsti.
„Ten tik nafta yra lemiantis dydis pagal 2021 metų duomenis, kai „Orlen“ beveik visą naftą pirko iš Rusijos. Bet jos gali atsisakyti ir imti iš kitur. Lietuvos ekspertai sukritikavo tokias išvadas“, – teigė J. Razma.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė klausė, kai paveikti Lenkiją, kurios nftos koncernas „Olen“ perka žaliavą ir įmonei „Orlen Lietuva““.
„Kaip įsivaizduojate, kaip darysime įtaką Lenkijai, kad būtų atsisakyta rusiškos naftos?“ – klausė ji.
V. Bako teigimu, Lietuva su Lenkija ras būdą, kuo pakeisti „Orlen Lietuvos“ perdirbamą rusišką naftą.
„Ir pati Lenkija puikiai supranta situaciją. Kiek girdime Lenkijos balsą, ji viena aktyviausių ir garsiausiai palaikanti Ukrainos interesus, garsiausiai siekia padėti Ukrainai padėti įveikti Rusiją. Rasime būdą kartu su lenkais, kuo pakeisti rusišką naftą“, – tvirtino V. Bakas.
Seime buvo registruoti du rezoliucijos projektai, bet vėliau jie buvo sujungti. Galutinį variantą savo parašais parėmė 58 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai.
