Jis taip pat atkreipė dėmesį, kodėl Lietuva išsiskiria tiek aukšta infliacija, tiek stipriai išaugusiomis maisto ir energetikos kainomis.
Dar gali būti visko
Biudžeto patikslinimą kalbintas ekonomistas įvertino teigiamai: pataisos konkrečios, aišku, kur bus nukreipti pinigai ir kiek tai kainuos valstybės biudžetui.
„Iš visų pataisų, kurios yra priimtos, man labiausiai patinka dvi: dujų ir elektros kainų kompensavimas vartotojams, t. y., gyventojams ir verslui. Čia yra tas teigiamas mechanizmas, kuris realiai gali padėti ir įmonėms, ir žmonėms apsisaugoti nuo infliacijos“, – komentavo A.Izgorodinas.
Vis tik pašnekovas sakė, kad šios pataisos tik iš dalies sušvelnintų infliaciją šalyje: nors priimti pakeitimai yra konkretūs ir gali padėti anksčiau pasiekti infliacijos piką, yra ir neigiama pusė.
Reikia atsižvelgti ir į pasaulio ekonomiką ir situaciją finansų rinkose, toliau dėstė ekonomistas. Kaip atkreipė dėmesį laidos svečias, finansų rinkose vis dar tvyro tam tikras nerimas dėl naftos, dujų ar žaliavų kainų.
„Pasakysiu paprastai: gali būti visko“, – teigė jis. Teiginį ekonomistas aiškino tuo, jog dujų ir naftos kaina gali dar daugiau susitraukti, tačiau jei karas Ukrainoje tęsis, šių išteklių kaina gali padidėti.
„Kitas labai svarbus aspektas yra Kinijos korta, nes Kinija šiuo metu taiko labai griežtą koronaviruso politiką, kas gana stipriai pakoregavo naftos kainas.
Iš kitos pusės, manau, kad pavasarį-vasarą Kinija pakeis savo politiką, pradės skatinti ekonomiką ir tas veiksnys taps pakankamai svarbiu, kalbant apie naftos kainų dinamiką“, – patikino ekonomistas.
Kaip pastebėjo A.Izgorodinas, priimti valstybės biudžeto projekto pakeitimai sudarytų didesnę valstybės intervencijos galimybę į energetikos rinką. Jis pridūrė, kad taip pat valstybė padėtų perkamosios galios kontekste: prisidėtų numatytas pensijų didinimas ir įvairios pašalpos.
Ekonomisto tikinimu, šiuo metu Lietuvoje matome tą patį, ką ir kitose euro zonos valstybėse – valdžia reaguoja į infliacijos spaudimą. Anot jo, tai yra teisingas požiūris.
Jei pažiūrėtume į Lietuvos vartotojų lūkesčius, tęsė A.Izgorodinas, matosi, kad vis dar vyrauja neapibrėžtumas. Vis tik pataisos nutaikytos ne tik perkamosios galios išlaikymui, bet ir psichologiškai nuraminti gyventojus.
Tačiau kylant nuogąstavimams dėl susidarysiančio 4,9 proc. biudžeto deficito, ekonomistas pabrėžė, kad toks skaičius šiuo metu nėra pavojingas. Visų pirma, Lietuva šiuo metu skolinasi itin žemomis 1,6 proc. palūkanomis dešimčiai metų. Kitas svarbus aspektas susijęs su Europos centrinio banko bei Europos komisijos laisvėjančia valstybės skolų politika.
„Trumpai kalbant, mes einame į naują erą, kai valstybės skola jau nebėra toks kritiškai svarbus indikatorius, kaip kad prieš pasaulinę krizę tai buvo išties svarbus dalykas“, – dėstė jis.
Po vieną žingsnį vienu metu
Televizijos laidos pašnekovas taip pat įvardijo kelias priežastis, kodėl Lietuvoje turime tokią didelę infliaciją. Pirma, tai sąlygoja spartus atlyginimų augimas, ko nėra kitose euro zonos valstybėse. Tai lemia ir paslaugų infliaciją, papildė jis.
„Palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuva turi didesnę energetikos išteklių dedamąją visame infliacijos krepšelyje. Lietuvoje tas skaičiukas sudaro apie 13 proc. Tai yra daugiau nei Vokietijoje ar Prancūzijoje.
Augant energetikos kainoms finansų rinkose, mūsų infliacija auga sparčiau. Manyčiau, kad šiuo atveju Lietuva yra pasaulio tendencijų įkaitė“, – komentavo kalbintas ekonomistas.
Visgi paklaustas, ar išties neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) derėtų prilyginti minimaliai mėnesinei algai (MMA), jis atsakė, kad tai galėtų padėti. Tačiau dabar svarbiausias dalykas yra neskubėti, įgyvendinti antiinfliacinį planą ir tada žiūrėti, kiek numatytos priemonės padėjo vartotojams ir kokia situacija finansų rinkose.
Tuo metu A.Izgorodinas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas maistui įvertino kaip rizikingą sprendimą, kuris taip ir neatneštų naudos. Viskas priklausys nuo pasaulinių maisto kainų tendencijų, akcentavo pašnekovas.
„Mano nuomone, maisto kainos pavasarį-vasarą gali šiek tiek padidėti. Jau dabar yra aišku, kad Ukrainos žemės derlius bus mažesnis nei praėjusiais metais dėl objektyvių priežasčių. Gali būti taip, kad sumažinsime PVM maistui, bet dėl situacijos finansų rinkose galutinės kainos padidės“, – dėstė ekonomistas.
Ekonomikos ekspertas taip pat patikino, kad šiuo metu būtų protinga fokusuotis į finansinę pagalbą vartotojams: mokesčių mažinimą, pašalpų didinimą ir pan.
Vis tik kalbėdamas apie 570 mln. eurų numatytas kompensacijas gyventojams dėl išaugusių dujų ir elektros kainų jis atkreipė dėmesį, kad gyventojai šį pokytį pajus – suma yra gan solidi.
„Aš labiau nerimaučiau dėl pagalbos verslui, nes gera naujiena ta, kad verslui yra numatyti pinigai energetikos prekių kainų įšaldymui. Bloga naujiena, kad visam verslui ši suma siekia tik 120 mln. eurų. Tai yra labiausiai rizikingas šio plano aspektas, nes logika paprasta – kainas kelia ne žmonės, o įmonės“, – pasakojo A.Izgorodinas.
Jis tai aiškino tuo, kad jei verslai negaus daugiau apyvartinių lėšų, gali būti, kad kainas vis tiek kels, tik jau mažesniais greičiais. „Vienas aspektas suvalgo kito aspekto privalumus“, – apibendrino pašnekovas.
Dėl darbo užmokesčio gali kilti problemų
Šiuo metu yra ne pats geriausias laikas daryti mokesčių reformas dėl neapibrėžtumo, patikino A.Izgorodinas. Kaip sakė jis, tai būtų galima pradėti daryti tik tada, kai bus aiškus poveikis ekonomikai.
„Dabartiniame aspekte, mokesčių keitimas įneštų dar daugiau neapibrėžtumo ir būtų žalinga“, – komentavo ekonomistas.
Kalbintas ekspertas apžvelgė dalies darbuotojų situaciją, kurie nuo birželio pagal Darbo kodeksą nebegaus darbo užmokesčio kompensacijų. Kaip teigė A.Izgorodinas, tai lems atlyginimų kilimą.
Kadangi įmonėse mažėja apyvartinių lėšų kiekis dėl energetikos išaugusių kaštų ir karo Ukrainoje pasekmių, jos neturi galimybių pakelti darbo užmokestį tiek, kiek tai galėjo padaryti per pandemiją.
Vis tik kol kas labai sunku pasakyti, kas toliau dėsis su dujų ir elektros kainomis. Iš vienos pusės dabar matome stabilų dujų tiekimą į Europą, tačiau bet kokia naujiena iš karo zonos gali stipriai sujudinti kainas, teigė ekonomistas.
„Mes esame geopolitinės situacijos įkaitai. Galiu tik pasakyti, kad infliacija Lietuvoje pradės lėtėti liepą, bet tai nereiškia, kad kainos kris. Tai reiškia, kad kainos augs, bet lėčiau nei šį pirmą pusmetį“, – dėstė A.Izgorodinas.
Jis taip pat paaiškino, kodėl Lietuvoje maisto kainos kyla sparčiausiai visoje Europoje. Turime greitai augantį vidutinį darbo užmokestį, MMA taip pat didėja, priežastis įvardijo pašnekovas.
Televizijos laidos svečias pabrėžė, kad šiuo metu turime rekordiškai didelį skaičių darbingo amžiaus gyventojų – net 73 proc. Būtent todėl turime daug laisvų darbo vietų.
„Kalbant apie perkamąją galią, čia yra keistas dalykas, nes, pasižiūrėjus į Statistikos departamento vartotojų apklausas, jos teigiamai nustebino. Lietuvių noras ir motyvacija pirkti brangesnes prekes buvo pats didžiausias nuo metų pradžios, nors ir taip yra neapibrėžtumas.
Priežastis ta, kad nuo koronaviruso pandemijos pradžios turi sutaupę apie 5 mlrd. eurų ir kol kas juos vartoja, nes tikisi, kad prekės ir paslaugos brangs, todėl perka šiandien – rytoj gali būti brangiau“, – teigė A.Izgorodinas.
