Baltarusijos specialistai, užsiimantys krovinių įforminimu ES ir Baltarusijos pasienyje, teigia, kad ši procedūra Baltarusijos muitinės logistikos centruose vis dar labai ilga ir lėta.
„Automobilių daug, eilės didžiulės. Vidutiniškai pervežimo procedūros reikia laukti tris-keturias dienas. Dažniausiai logistikos specialistai sudaro tokią perkrovimo schemą, kad ES ir Baltarusijos sunkvežimiai būtų perkraunami vienas į kitą. Sugalvoja ir sudėtingesnių schemų su trimis ir keturiais automobiliais“, – zerkalo.io sakė vieno iš Baltarusijos vežėjų logistikos specialistas.
Anot jo, nuo eilių negelbsti net tai, kad į krovinių operacijų ir perkrovimo vietų sąrašą buvo įtraukti dar trys laikino saugojimo sandėliai.
Baltarusijos krovinių vežimo įmonių atstovai sako, kad dėl Minsko reakcijos į ES sankcijas dirbti tapo daug sunkiau nei anksčiau, be to, tai brangiau kainuoja. Rinkos dalyvių teigimu, krovinių vežimo kelių transportu tarifai Europoje išaugo tris kartus ar net daugiau. Pavyzdžiui, pervežimo iš Ispanijos į Baltarusiją kaina – apie 10 tūkst., kai anksčiau ji siekė apie 4 tūkst. eurų.
„Dabar lenkai ir lietuviai uždirba pinigus, o mes tik pavydžiai žiūrime“, – nurodė vieno Baltarusijos krovinių vežėjo darbuotojas.
Įforminimo procedūra nėra sudėtinga, tačiau ji sukuria daug papildomo darbo, todėl eilės, atsiradusios dėl atsakomųjų sankcijų, niekur nedingo.
Baltarusijos bendrovėje dirbantis vilkikų vairuotojas Dmitrijus anksčiau prekes veždavo iš Rusijos į Europą ir atgal, tačiau Baltarusijai ėmusis atsakomųjų priemonių į ES sankcijas, jo maršrutas baigiasi netoli Baltarusijos ir Lenkijos sienos.
„Dabar trasa prasideda netoli degalinės „Tatneft“ (tai maždaug 6 km nuo muitinės logistikos centro), sunkvežimiai stovi abiejose kelio pusėse ir laukia savo „poros“ iš Europos pusės“, – pasakojo vairuotojas.
Jis aiškino, kad visur procesas maždaug toks pat. Atvykę į muitinės logistikos centrą pranešate apie savo atvykimą. Ši informacija perduodama Baltarusijos pasieniui, tada iš Europos atvykęs sunkvežimis, kurio krovinį turi perimti baltarusis vairuotojas, įleidžiamas į Baltarusiją, o jūs laukiate eilėje, kad patektumėte į muitinės įforminimo zoną.
Leidimo laukia daugiau nei dieną
Paskutinį kartą Dmitrijus daugiau nei parą laukė, kol pateks į muitinės logistikos centrą, tačiau niekada nežinia, kaip susiklostys reikalai. Gerai, jei savo eilės laukiate kur nors prie degalinės, kur yra tualetai ir dušai, arba prie parduotuvės, tačiau čia ne visada yra laisvų vietų.
„Kartais sunkvežimį pastatai toli nuo civilizacijos, kur nors laukuose. Visas, ką gali rasti gero – tik šiukšliadėžės. Nėra tualetų, vairuotojai „tręšia“ kelkraščius, o apie dušą nė svajoti neverta. Nėra ko valgyti. Taksi nuvažiavau į Brestą nusipirkti maisto produktų, o paskui automobilyje gaminau maistą“, – pasakojo Dmitrijus.
Jau įvažiavę į muitinės logistikos centro automobilių stovėjimo aikštelę vairuotojai jaučiasi patogiau – pastate be įprastų patogumų yra ir kavinė, kurioje pašnekovas pietavo.
Tačiau ir čia sunkvežimių vairuotojai turi gaišti laiką stovėdami eilėse prie kiekvieno langelio.
„Kai paskutinį kartą čia buvau, praleidau apie 8 valandas. Pačioje muitinėje įstrigau penkioms valandoms, nes keitėsi pamaina. Pasikeitimas užtrunka penkias minutes, bet ateina naujas darbuotojas ir pradeda painiotis tarp anksčiau pateiktų dokumentų“, – prisiminė pašnekovas.
Vairuotojams prireikė dar maždaug pusantros valandos, kol perkabino krovinį ir susimokėjo už automobilio stovėjimą. Beje, pasak Dmitrijaus, pakeista stovėjimo kaina: už baltarusišką sunkvežimį mokėta 27 rublius, o už lenkišką – 92 rublius.
Baltarusijos pilietis Aliaksandras dirba vairuotoju vienoje Lenkijos įmonėje. Įvedus atsakomąsias priemones į ES sankcijas, jis buvo tarp pirmųjų, kuriam prisiėjo taikytis prie naujos tvarkos. Tuo metu viskas ėjosi gan sklandžiai, o išvykti į Lenkiją vėlavo tik todėl, kad laukė, kol jo kolega iš Baltarusijos atveš puspriekabę su eksportuojamu kroviniu.
Tačiau tada Lenkijos įmonės vadovai nusprendė, kad perkabinti puspriekabę būtų pavojinga, nes niekas nežino, kokia puspriekabės techninė būklė, kaip joje pritvirtintas krovinys.
Vis dėlto, vairuotojo pastebėjimu, baltarusiai susitvarko visai neprastai – jie neturi tokio darbo krūvio kaip anksčiau, tačiau Lenkijoje tenka gaišti – pasienyje lenkai dirba labai lėtai. Aliaskandras sako, kad sienai kirsti reikia mažiausiai dienos. Tačiau kai vyras antrą kartą nuvyko į perkrovimo centrą, vilkiko kabinoje įstrigo penkioms dienoms.
Į Baltarusiją daugiausia važiuoja automobiliai iš Kazachstano, Moldovos ir Lenkijos. Baltarusijoje ant europiečių vilkikų prikabina navigacinę plombą – taip stebima, kad transporto priemonė nevažiuotų į Baltarusijos gilumą.
„Turime transporto užsakymų, o rasti partnerių Baltarusijoje ne problema. Krovinių gabenimas tapo labai brangus – kainos pakilo daugiau nei dvigubai“, – kalbėjo Aliaksandras.
Dėl tokių nepatogumų Lenkijos įmonės vadovybė padidino vairuotojų darbo užmokestį – anksčiau jiems buvo mokama 50 eurų per dieną, o dabar – 60 eurų.
Anot pašnekovo, įmonės direktorius ant pasikeitusios situacijos neburnojo: vežimo paslaugos pabrango, o automobilių rida ir nusidėvėjimas sumažėjo, sunaudojama mažiau degalų ir nereikia mokėti už kelius.
Priminsime, kad balandžio 15 d. Baltarusija įvedė draudimą per Eurazijos ekonominės sąjungos muitų sieną į Baltarusiją gabenti ES registruotas transporto priemones. Draudimas įsigaliojo balandžio 16 d.
Prieš tai ES nuo balandžio 9 d. uždraudė Baltarusijos ir Rusijos įmonėms vežti krovinius, įskaitant tranzitinius, keliais. Apribojimai buvo priimti dėl to, kad Baltarusija prisideda prie Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Išimtis buvo padaryta pašto kroviniams ir kroviniams, gabenamiems humanitariniais tikslais.
