Pasak jo, tikėtina, kad metinės infliacijos tempas Lietuvoje vasarą pasieks 20 proc., ir kalbėti apie infliacijos piką dar būtų per anksti.
„Manau, kad vasaros pradžioje infliacija Lietuvoje spartės ir taip nutiks dėl kelių aspektų. Pirma, atsiranda vis daugiau požymių, kad Kinija pradeda švelninti dabartinius griežtus COVID-19 apribojimus Šanchajuje ir Pekine. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Kinijoje pradės augti naftos išteklių suvartojimas, o tai kilstels į viršų pasaulinę naftos kainą, vadinasi, ir galutines degalų kainas Lietuvoje.
Antra, jau netrukus Europoje bus nuimtas pavasarinis maisto derlius, kuriam įtakos turi aukštos degalų ir trąšų kainos, todėl vasaros pradžioje visoje euro zonoje, įskaitant ir Lietuvą, matysime spartesnį maisto kainų augimą.
Realiai infliacijos piko sulauksime maždaug rugpjūtį ir jį lems bazės efektas, t. y., kuo arčiau metų pabaigos būsime, tuo labiau šių metų kainas lyginsime su sparčiai išaugusiomis praėjusių metų antro pusmečio kainomis“, – feisbuke rašė ekonomistas.
Visgi, kaip teigė A.Izgorodinas, visai netrukus, jau kitąmet, Lietuvoje ir euro zonoje galime išvysti ir visiškai priešingą situaciją – nebe infliaciją, o defliaciją, t. y., prekių ir paslaugų kainų kritimą.
O, anot jo, priežastis paprasta – dabartinė aukšta infliacija JAV ir euro zonoje „suvalgys pati save per mažėjantį vartojimą“.
„Jau dabar Europos Komisijos apklausos rodo, kad euro zonos vartotojų nuomonė apie jų finansų padėtį ir finansų perspektyvas sparčiai blogėja, atitinkamai euro zonos vartotojai turi vis mažiau motyvacijos leisti pinigus ne pirmo būtinumo prekėms.
JAV situacija ne tokia dramatiška, bet vartotojų optimizmas ten taip pat krinta dėl kylančių kainų. Mažėjantis vartotojų optimizmas yra geras išankstinis indikatorius, rodantis, kad ne už kalnų yra vartojimo nuosmukis, kuris pirmiausia palies tas prekes ir paslaugas, kurių vartotojai gali atsisakyti.
Aukšta infliacija JAV ir euro zonoje paskatins ilgo galiojimo prekių vartojimo susitraukimą bei bendrą ekonomikos ciklo kritimą. Tai atitinkamai lems žaliavų kainų kritimą finansų rinkose bei galutinių prekių ir paslaugų kainų sumažėjimą euro zonoje ir JAV 2023 metais“, – aiškino A.Izgorodinas.
Jis pabrėžė, kad defliacija yra gana pavojingas reiškinys. Infliacija kerta per žmonių kišenes, tuo metu defliacija atsiliepia darbo rinkai ir darbo vietoms.
Krintant prekių ir paslaugų kainoms gyventojai bus linkę atidėti prekių ir paslaugų pirkimą, kadangi lauks tolesnio kainų sumažėjimo. Įmonės, bandydamos atgaivinti vartojimą, toliau mažins kainas, o tai skatins vartotojus dar labiau atidėti prekių ir paslaugų kainų pirkimą.
„Galų gale, turime mažėjantį vartojimą, mažėjančias įmonių investicijas ir mažėjantį darbo vietų poreikį. Apibendrinant – mūsų laukia infliacijos amerikietiški kalneliai, kaip šiemet kainos sparčiai auga, taip kitąmet jos gali sparčiai mažėti“, – reziumavo ekonomistas.
