Per metus Vilniuje kainos padidėjo 14,4 proc. (240 eurų/ kv. m) iki 1907 eurų/ kv. m. Kaune metinis butų kainų kilimas siekė 18,4 proc. (201 eurų/ kv. m) iki 1289 eurų/ kv. m. Klaipėdoje fiksuotas 12,2 proc. metinis kainų kilimas (135 eurų/ kv. m) iki 1244 eurų/ kv. m.
Vilniuje centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Užupyje, senos statybos butų kainos nuo šių metų pradžios padidėjo 6,0 proc. (165 eurų/ kv. m) iki 2901 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina šioje zonoje padidėjo 1,6 proc. (47 eurų/ kv. m).
Miegamuosiuose rajonuose arčiau centro, kuriuose daugiausia senos statybos gelžbetoniniai daugiabučiai, t. y. Žirmūnuose, Baltupiuose, dalyje Antakalnio ir Šnipiškių nuo šių metų pradžios senos statybos butų kainos padidėjo 7,0 proc. (123 eurų/ kv. m) iki 1889 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 2,0 proc. (36 eurų/ kv. m).
Pietinėje sostinės dalyje, kuriai priskiriami Naujininkai ir Vilkpėdė nuo šių metų pradžios butai pabrango 6,2 proc. (99 eurų/ kv. m) iki 1685 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,5 proc. (25 eurų/ kv. m).
Sovietinės statybos miegamųjų rajonų zonoje, apimančioje Lazdynus, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Šeškinę ir Fabijoniškes nuo šių metų pradžios butai pabrango 8,2 proc. (115 eurų/ kv. m) iki 1512 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 2,8 proc. (41 eurų/ kv. m).
Pilaitėje nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 10,0 proc. (143 eurų/ kv. m) iki 1565 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 4,3 proc. (65 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje miesto dalyje, apimančioje Tarandės, Perkūnkiemio, Bajorų, Visorių, Santariškių rajonus, nuo šių metų pradžios butų kainos padidėjo 5,8 proc. (104 eurų/ kv. m) iki 1905 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,1 proc. (22 eurų/ kv. m).
Kauno centre, senamiestyje vidutinė senos statybos butų kaina nuo šių metų pradžios padidėjo 6,6 proc. (119 eurų/ kv. m) iki 1918 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,5 proc. (28 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Kauno dalyje, apimančioje daugiausiai senos statybos sovietmečiu statytus daugiabučius, nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 6,7 proc. (78 eurų/ kv. m) iki 1243 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,6 proc. (8 eurų/ kv. m).
Vakarinėje miesto dalyje, apimančioje Vilijampolę, Šilainius, nuo šių metų pradžios vidutinė senos statybos butų kaina padidėjo 7,2 proc. (83 eurų/ kv. m) iki 1236 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,8 proc. (22 eurų/ kv. m).
Klaipėdos centre, Senamiestyje nuo šių metų pradžios vidutinė butų kaina padidėjo 4,7 proc. (75 eurų/ kv. m) iki 1648 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 2,2 proc. (35 eurų/ kv. m).
Pietinėje Klaipėdos dalyje, esančioje arčiau miesto centro nuo šių metų pradžios vidutinė butų kaina padidėjo 4,8 proc. (59 eurų/ kv. m) iki 1302 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 2,3 proc. (29 eurų/ kv. m).
Kiek toliau nuo centro esančiuose pietiniuose senos statybos rajonuose vidutinė kaina nuo šių metų pradžios padidėjo 2,1 proc. (22 eurų/ kv. m) iki 1071 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 0,6 proc. (6 eurų/ kv. m).
Šiaurinėje Klaipėdos dalyje, kur gerokai daugiau naujesnės statybos būsto, nuo šių metų pradžios butai antrinėje rinkoje pabrango 3,4 proc. (59 eurų/ kv. m) iki 1800 eurų/ kv. m. Per mėnesį kaina padidėjo 1,9 proc. (33 eurų/ kv. m).
Pasak „1Partner LT“ direktoriaus Viktoro Račkovskio, gegužės mėnesį butų kainos Lietuvos didmiesčiuose kopė į naujas aukštumas. Nors jau ne pirmą mėnesį fiksuojamas gana spartus butų kainų kilimas, sandorių apimtys laikosi stabiliai aukštame lygyje.
Tai rodo, kad paklausa išlieka stipri, o sandoriai vyksta ir prie augančio kainų lygio. Tokia situacija rinkoje leidžia daryti prielaidą, kad būsto kainų pikas dar nėra pasiektas, o dabartinė kainų kryptis turėtų išsilaikyti bent jau iki kol Europos centrinis bankas pradės kelti palūkanų normas.
Apie būsto kainų indeksą „1PI“
Nekilnojamojo turto bendrovės „1Partner LT“ ir nekilnojamojo turto įstaigos „Realdata“ sukurtas ir 2020 m. rudenį pristatytas būsto kainų indeksas parodo būsto kainų pokytį skirtingose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose.
Analizuojant Vilniaus miestą, „1PI“ indeksas stebi butų kainų lygį ir pokytį 6-iose skirtingose sostinės teritorijose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (sostinės centrinės dalies svoris indekse yra 0,19, miegamųjų rajonų centrinės dalies – 0,21, pietinės dalies – 0,08, sovietinės statybos miegamųjų rajonų – 0,38, Pilaitės mikrorajono – 0,05, šiaurinės dalies – 0,09). Stebimose 6-iose teritorijose butų skaičius sudaro apie 89% sostinės butų fondo.
Kaune butų kainų lygis stebimas 3 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,07, vakarinės dalies – 0,72, šiaurinės dalies – 0,21).
Šiose zonose butų skaičius sudaro 92% Kauno butų fondo. Klaipėdoje butų kainų lygis stebimas 4 skirtingose zonose, iš kurių pagal kiekvienos iš teritorijų svorį išvedamas bendras „1PI“ rodiklis (centrinės dalies svoris indekse yra 0,11, pietinės dalies arčiau centro – 0,19, pietinės dalies toliau nuo centro – 0,61, šiaurinės dalies – 0,09). Šiose zonose butų skaičius sudaro 99% Klaipėdos butų fondo.
Iki šiol šalyje naudoti Lietuvos institucijų ir kitų nekilnojamojo turto bendrovių sukurti būsto kainų indeksai leisdavo stebėti tik apibendrintą konkretaus pasirinkto miesto būsto kainų pokytį.
„1PI“, pateikiantis duomenis nuo 2000-ųjų metų sausio mėnesio, yra atnaujinamas kiekvieną mėnesį ir prieinamas kiekvienam šalies gyventojui.
