„Visa tai lėmė priežastys, kurių mes negalime kontroliuoti. Tačiau infliacijos pasekmės gali ir turi būti švelninamos. Todėl daugiau nei prieš 4 mėnesius pateikiau siūlymą Seimui ne tik sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, bet ir šiuo kritiniu laikotarpiu paremti senjorus, žmones su negalia bei šeimas tikslinėmis vienkartinėmis išmokomis“, – ketvirtadienį Seime skaitydamas metinį pranešimą teigė G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad jo siūlymai sulaukė skepticizmo ir buvo aiškinančių, kad valstybė neturi pinigų ir išaugusios žmonių pajamos dar labiau skatins infliaciją, neatsižvelgiant į tai, kad Lietuva viena paskutiniųjų Europoje reagavo į rekordinę infliaciją. Tačiau, anot jo, vis dėlto, nors ir sugaišus daug laiko, politinė valia atsirado.
„Pavyko sutarti, kad žmonių pajamas būtina didinti. Antrąkart per metus pakeltas nepamokestinamų pajamų dydis dirbantiems asmenims, numatyta papildoma pagalba senjorams ir žmonėms su negalia. Padidinta ir socialinė parama, išplėstas kompensacijų už šildymą prieinamumas, pusmečiui paskirtos kompensacijos už elektrą ir dujas.
Tačiau energijos, maisto bei kitų produktų ir paslaugų brangimas tęsiasi toliau ir net spartėja. Todėl gali tekti dar kartą švelninti infliacijos poveikį nesibaigus šiems metams“, – sakė G. Nausėda.
Jis išskyrė, kad svarbu užtikrinti, jog intervencija mokesčių mokėtojų pinigais būtų skirta pažeidžiamiausiems namų ūkiams, o ne visiems, net ir milijonines pajamas gaunantiems, elektros ir dujų vartotojams. G. Nausėda aiškino, kad ligšiolinis gyventojų pajamų augimas neleis gilėti socialinei atskirčiai ir skurdui, tačiau vargu ar padės juos sumažinti, todėl kryptinga socialinė politika, nukreipta į pažeidžiamiausias visuomenes grupes, tampa dar svarbesnė.
„Tik taip galime pasiekti, kad teisingumo jausmo valstybėje rastųsi daugiau. Žmonės turi jausti, kad gali pasitikėti valstybės institucijomis. Kad jie nepalikti vienui vieni kovoti su neteisybe. Kad Lietuva pamažu tolsta nuo laukinio kapitalizmo ir artėja prie vakarietiško gerovės valstybės modelio“, – tvirtino prezidentas.
Šalies vadovą kai kurie pokyčiai socialinės apsaugos srityje, tokie kaip spartesnio pensijų indeksavimo modelis ar vienišo asmens išmoka bei pastangos žmones su negalia įlieti į darbo rinką, nuteikia optimistiškai. Jis kvietė ieškoti būdų, kaip užtikrinti didesnį paslaugų prieinamumą, informacijos ir aplinkos pritaikymą žmonių su negalia poreikiams.
„Žmonių su negalia gyvenimo kokybės klausimas nebegali būti nišinis vienos, ar daugiausia dviejų, ministerijų darbas. Norėtųsi matyti gerokai didesnes visų ministrų, kaip ir viešojo sektoriaus įstaigų vadovų, pastangas savo kuruojamose srityse. Daugiau drąsių idėjų ir gerovę keliančių sprendimų mums reikia ir stiprinant šeimas“, – sakė G. Nausėda.
„Kviečiu kurti ne butaforines, o realiai prieinamas ir kokybiškas vaikų užimtumo, švietimo, sveikatos, kultūros, socialines paslaugas, taip pat sąlygas dirbti ir aktyviai leisti laisvalaikį, įsigyti būstą. Stiprindami ir gausindami vidurinę klasę – mūsų ekonomikos stuburą – privalome kurti daugiau kokybiškų darbo vietų regionuose, telkti pastangas švietimo kokybei gerinti ir inovacijoms plėsti“, – pridėjo jis.
G. Skaistė: papildoma parama šiuo metu dar labiau padidintų infliaciją
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, jog papildoma parama šiuo metu dar labiau padidintų infliaciją, todėl Seimo opozicijos siūlomas priemones ji vertina atsargiai. G. Skaistė kartoja, kad naujos priemonės galėtų būti svarstomos rudenį.
„Papildomos priemonės turi būti labai atsargiai vertinamos, nes reikia taip pat turėti omenyje, kad papildomos pajamos žmonėms, papildomos išlaidos biudžeto yra taip pat susijusios ir su infliacijos rodikliais, kurie reaguoja į tas priemones. Norint neįsukti spiralės, reikia būti atsakingiems ir stebėti esamą situaciją“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.
Gegužę suderinta metinė infliacija Lietuvoje siekė 18,5 proc. G. Skaistės teigimu, Vyriausybė yra pasirengusi reaguoti į galimas ekonomikos permainas ateityje ir, jeigu reikės, papildomą paramą dėl infliacijos gali siūlyti rudenį.
„Kalbamės su kitomis ministerijomis ir stebime ekonominę situaciją, matysime rudenį, tikimės, kad infliacijos rodikliai pradės mažėti pasibaigus vasarai, jeigu matysime, kad šios prognozės neišsipildo ir ekonominė situacija, kuri labai stipriai reaguoja į karą Ukrainoje, keičiasi iš esmės, esam pasirengę reaguoti ir pasiūlyti papildomas priemones. Iš esmės rudenį galėsime grįžti prie diskusijų“, – kalbėjo G. Skaistė.
Ministrė abejoja, ar tikslinga taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas, kurios, pasak jos, yra netikslios ir galutinio vartotojo nepasiekia.
„Mano asmenine nuomone, PVM tuose sektoriuose, kuriuose kainos nėra reguliuojamos, jos nėra taiklios ir dažniausiai visa savo apimtimi nepasiekia galutinio vartotojo, o tai reiškia, kad jos kainuoja biudžetui brangiau nei pasiekia naudą galutiniai vartotojai. Tokiu atveju jos nėra taiklios, nėra teisingos. Teisingiau yra imtis papildomų priemonių, orientuotų į pažeidžiamiausias visuomenės grupes“, – sakė G. Skaistė.
Opozicinė Lietuvos regionų frakcija kaip antiinfliacinį paketą siūlo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas dėl nulinio PVM tarifo maisto produktams ir 5 proc. malkoms, elektrai ir gamtinėms dujoms buitiniams vartotojams.
Ministrė atkreipė dėmesį ir į Europos centrinio banko planus didinti bazinę palūkanų normą, kuri reiškia skolinimosi brangimą. Pasak jos, dėl to reikia grįžti prie tvarios fiskalinės politikos: „priemonės turi būti laikinos, taškinės ir labiau orientuotos į pažeidžiamas visuomenės grupes“.
