Liepos mėnesio metinė infliacija siekė 20,8 proc. Ji šiek tiek didesnė nei birželio mėnesio (20,5 proc.), tačiau, ekonomisto teigimu, būtina atsižvelgti į tai, kad liepą net 40 proc. didėjo elektros ir dujų kainos, kurios bendrą infliacijos lygį kilstelėjo 1 proc.
„Tad atmetus elektros ir dujų kainų kilimą metinė infliacija Lietuvoje būtų sumažėjusi iki 19,8 proc.
Įdomu tai, kad mėnesinė infliacija, lyginant liepą su birželiu, siekė 0,7 proc. Tai yra mažiausias prieaugis nuo 2021 m. rugsėjo. O atmetus 40 proc. elektros ir dujų kainų šuolį kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. (elektros ir dujų svoris bendrame krepšelyje siekia 2,6 proc.).
Kaip sakoma „aukštai kilęs – žemai krisi“, tad po itin didelio kainų šuolio 2021 m. kitais metais galime sulaukti ir defliacijos (metinis kainų augimas 2023 m. antroje pusėje, tikėtina, bus neigiamas), o neigiamų mėnesinių kainų pokyčių matysime vis daugiau“, – aiškino Ž.Mauricas.
Pasak jo, yra dar viena džiugi žinia – kitąmet infliacija Lietuvoje bus mažesnė nei daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių, nes Lietuva, priešingai nei nemaža dalis kitų ES valstybių, dirbtinai nemažino energetikos prekių (degalų, elektros, dujų, šilumos energijos) kainų.
Tai lėmė, kad Lietuvoje infliacijos pikas bus pasiektas jau liepą, o, pavyzdžiui, Vengrijoje, kuri ribojo degalų, elektros ir dujų kainas, infliacija dar tik įsibėgėja.
„Vengrijoje infliacija taps didesnė nei Lietuvoje jau šių metų pabaigoje, o 2023 m. neabejotinai bus dar didesnė“, – užtikrino ekonomistas.
