Mieste tamsu
Už miesto ir seniūnijų gatvių apšvietimą liepos mėn. savivaldybė sumokėjo 13 tūkst. 549 Eur – beveik trigubai daugiau negu prieš metus.
2021-ųjų liepą gatvių apšvietimas savivaldybės biudžetui tekainavo 5 tūkst. 355 Eur. Tai susiję su elektros kainų drastišku pakilimu nuo šių metų liepos 1 d. Elektra brangsta ir toliau, ir ne tik gyventojams.
O tamsusis paros metas tik ilgės, ir elektros reikės daugiau.
Pernai gruodį miesto ir miestelių apšvietimas kainavo 16 tūkst. 820 Eur.
Gruodis – dar ir kalėdiniai apšvietimai, tad galima primesti, kiek šiemet kainuos šis tamsiausias metų mėnuo.
Tamsą jurbarkiečiai jau galėjo pajusti – rugsėjo 1-osios vidurnaktį miesto apšvietimas buvo išjungtas, išskyrus pagrindinę, Dariaus ir Girėno, gatvę, kur šviečia kas trečia lempa. Ryte apšvietimas įjungiamas 5 val.
Neturėtume išlaidauti be reikalo
Neapšviesti miesto gatvių apsispręsta siekiant taupyti savivaldybės biudžeto lėšas.
Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė neabejoja, kad kainoms kylant drastiškai, nieko nedaryti tiesiog negalima. Nors rašytinio taupymo plano savivaldybėje nėra, pasak vedėjos, jau kuris laikas apie tai kalbama per gamybinius pasitarimus.
„Apie tai kalbėjome su švietimo įstaigų vadovais, bus pokalbis su kultūros ir kitų įstaigų vadovais. Paprašyta pravesti pokalbius su darbuotojais, mokiniais. Svarbu, kad įstaigose be reikalo nedegtų elektra (koridoriai, tualetai ir pan.), teritorijos apšvietimas taip pat turėtų būti mažinamas“, – pasakojo A. Stoškienė.
„Jeigu jau tokia turtinga šalis kaip Vokietija kalba apie didžiulius taupymo planus, tai mes tikrai neturėtume išlaidauti be reikalo“, – sakė Finansų skyriaus vedėja ir pateikė minčių, kaip galima būtų sutaupyti elektros energijos, kad savivaldybės biudžetui našta būtų mažesnė.
Kaip vieną iš taupymo būdų vedėja paminėjo kai kurių įstaigų sukėlimą po vienu stogu: „Galvočiau, kad logiška pasvarstyti įstaigų (kultūros ir ypač bibliotekos filialų), kurios šildomos elektra, veiklos perkėlimą žiemos laikotarpiu į mokyklų ar kitas šildomas patalpas.“
Turėtų įsijungti ir žmogiškasis faktorius – biudžetinių įstaigų darbuotojų supratimas, kad taupyti būtina ir bendrąjį turtą, ne tik savo.
„Tiek savivaldybės, tiek kitose administracinėse patalpose, manau, didelė problema – elektriniai šildytuvai. Mes nepratę šiltai rengtis, bet norim šiltai kabinete sėdėti...“ – sakė Finansų skyriaus vedėja.
Pabrango trigubai
Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Bastys irgi sakė, kad energijos taupymo plano savivaldybė neturi.
„Plano, kaip tokio, neturim, o veiksmų jau imtasi – dėl gatvių mieste ir miesteliuose apšvietimo. Dairomės perspektyvų. UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siunčia užklausimus, ar mes pasiryžę skolintis pinigų prie tų, ką jie duos, jei mes pasirinktume alternatyvius energijos šaltinius: saulės baterijas, geoterminį šildymą, tiesioginį biokuro pirkimą. Renkam duomenis, siunčiam“, – sakė direktorius.
R. Bastys teigė, kad savivaldybės administracija planuoja, kaip mažinti elektros sąnaudas, o tuo pačiu ir išlaidas.
„Prieš maždaug mėnesį susirinkome duomenis, kiek elektros sunaudojama kiekvienoje įstaigoje ir koks yra pabrangimas, kad galėtume planuoti, kaip mažinti sąnaudas. Kai buvo tvirtinamas šių metų savivaldybės biudžetas, buvo numatytos lėšos komunalinėms išlaidoms, bet energijos pabrangimas yra kone trigubas – ir numatytos sumos neužteks,“ – konstatavo direktorius.
Iš kur gausime pinigų? Juk iš biudžeto perkama elektros energija yra reikalinga visiems savivaldybės gyventojams. Administracijos direktorius sakė, kad kol kas pinigų dar yra.
„Kol kas dar yra. Finansų skyrius sako, kad pajamų mokestis kol kas renkamas geriau negu pernai. Suma didesnė, bet jos perkamoji galia – tai jau kitas klausimas. Už 30 euro centų anksčiau nupirkai 3 kW naktinio tarifo, dabar užtenka vos vienam“, – apgailestavo R. Bastys.
Išlaidos elektrai šių metų savivaldybės biudžete buvo suplanuotos, lyginant su pernykštėmis, dvigubai didesnės – 180 tūkst. Eur, bet ir už tiek nupirkti nepavyko.
Pagal savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus pateiktą informaciją, pernai elektra miesto apšvietimui, seniūnijoms ir administracijos pastatui kainavo 97 tūkst. 764 Eur.
Šiemet elektrai reikalinga suma išaugo kone tris kartus. Dabar gatvių apšvietimui deramasi dėl 210 tūkst. Eur sumos, seniūnijoms – dėl 55 tūkst. Eur.
Pakeitė lempas
Nebeveikia ir miesto fontanai – nei Kauno g., nei prie savivaldybės, nei Jaunimo parke.
Fontanas Jaunimo parke, pasak Jurbarko miesto seniūno Romualdo Kuro, eikvoja ypač daug elektros energijos. Kai elektra nebuvo tokia brangi, fontanai veikdavo, pagal oro sąlygas, ir iki spalio.
R. Kuras sakė, kad energiją, taigi ir pinigus, labai taupo naujos apšvietimo lempos, kurios dabar jau yra praktiškai visame mieste.
„Šiemet labai daug senų apšvietimo lempų pakeitėme į LED – praktiškai visam mieste dabar LED šviestuvai. Jie sunaudoja dviem trečdaliais mažiau elektros energijos. Taupyti reikėjo ir tada, kai viskas buvo pigiau, o dabar – ypač. Kita vertus, senų šviestuvų aptarnavimas labai brangus: jei sugenda, vieno remontas kainuoja kaip du LED šviestuvai. Keisdami ir toj vietoj sutaupom. Tie pokyčiai finansuojami iš rajono biudžeto, naujos lempos sutaupo pinigų, yra už ką pirkti kitas“, – pasakojo miesto seniūnas.
Šildytuvus teks slėpti
Sutaupyti seniūnijos patalpų šildymo ir apšvietimo sąskaita, pasak R. Kuro, nepavyks.
„Nuotoliniu būdu dirbti neturim galimybių, socialinės darbuotojos turi gyvai susitikti su klientais. Kitaip buvo, kai karantinas, tada turėjom įgaliojimus telefonu viską tvarkyti, be gyventojų parašų, be dokumentų. O elektroniniu būdu tvarkytis dokumentus sugeba labai maža dalis gyventojų“, – tikino seniūnas.
Jis neneigė, kad kol nepradėtas šildymo sezonas, seniūnijos darbuotojai kabinetuose įsijungia šildytuvus. „Ne paslaptis, be abejo, įsijungia. Mūsų pastate ypač šalta. Sienos storos, bet drėgmė, todėl šalta. Bet šiemet šildytuvus turbūt teks slėpt. Lėšų komunalinėms išlaidoms yra tiek, kiek turim, ir turim tilpt į tas lėšas“, – sakė R. Kuras.
„Metai bus tamsesni ir šaltesni. Tikėkimės, kad laikinai“, – viltingai apibendrino miesto seniūnas.
Įdarbino saulę
Viešvilėje, kur labai ilga pagrindinė gatvė, vasarą, pasak seniūno Valentino Kucino, apšvietimas visai nebuvo jungiamas – dienos ilgos, o naktimis visi miega. „Dabar, – praėjusį penktadienį sakė seniūnas, – jau planuojam įjungti, bet tik iki 22 val. Pastebėjau, kad vėliau nedaug kas vaikšto.“
Viešvilė turi didelį gražų parką, jame ir vasarą buvo šviesu, nes viešviliečiai įdarbino saulę.
„Tilteliai parke yra apšviesti nuo saulės baterijų, nekainuoja nieko. Baterijos kainavo, pirkom jas iš projekto bendruomenėms remti lėšų, o dabar jos leidžia taupyti elektros energiją. Saulės baterijomis jau apsišvietėm ir seniūnijos pastatą, ir dar planuojam pirkti, apšviesime visą parką“, – pasakojo Viešvilės seniūnas.
Iš savivaldybės nurodymų dėl taupymo seniūnija negavo, tik, pasak V. Kucino, per pasitarimą buvo akcentuota, kur nebūtina, išjungti lemputes, kompiuterius. „Taupome, pinigai dideli. Stengiamės reguliuoti apšvietimą pagal žmonių poreikius, žmonės supranta ir nebūna problemų“, – tikino seniūnas.
O dėl elektrinių šildytuvų seniūnijos kabinetuose, kai atšąla oras, seniūnas nusiteikęs liberaliai: „Negalima rizikuoti žmonių sveikata.“
Panašiai elgiasi ir Alytus
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus specialistai prisimena gatvių apšvietimo sumažinimą daugiau nei prieš dešimtmetį, kuomet Lietuvą buvo užklupusi ekonominė krizė. Siekta taupyti elektros energiją ir tuo pačiu vietinio biudžeto pinigus. Tačiau tada buvo mažiau apšviesta tik dalis nuo miesto centro nutolusių gatvių.
Šios savaitės pradžioje miesto savivaldybės administracijoje, turint tokį pat tikslą, patvirtintas gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo energijos taupymo planas jau aktualus visoms Dzūkijos sostinės gatvėms. Visose, taip pat ir pagrindinėse, pavyzdžiui, Naujojoje, Pulko ar Likiškėlių gatvėse bus sumažintas apšvietimas nuo vidurnakčio iki 5 valandos.
Miesto ūkio skyriaus patarėjo Algio Ulčicko teigimu, pastaruoju metu jau pradėtas mažinti apšvietimas arba šviečiančių šviestuvų skaičius nuo miesto centro nutolusiose gatvėse ar jų atkarpose, kaip antai, A.Juozapavičiaus gatvėje nuo sankryžos su Merkinės gatve iki miesto ribos, Putinų gatvėje nuo sankryžos su Pramonės gatve, Punsko gatvėje.
Elektros energijos taupymo planas gatvėse ir viešosiose erdvėse turėtų būti įvykdytas per dvi arba tris savaites. Tai priklausys nuo to, kaip greitai šį darbą atliks miestui apšvietimo paslaugą teikianti Alytaus bendrovė „Ordo“.
Gatvėse užges maždaug kas trečias šviestuvas
Kol elektros energija nebuvo pabrangusi, miesto savivaldybei gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimas per metus kainavo apie 300 tūkst. eurų. Pabrangus šiai energijai, šviesa tokiuose objektuose per metus kainuotų per 1 mln. eurų.
Savivaldybės administracijoje patvirtinus apšvietimo taupymo planą, iki šių metų pabaigos numatoma sutaupyti beveik 200 tūkst. eurų.
Nakties metu gatvėse bus atjungta beveik 30 proc. – 877 natrio arba geltonai šviečiantys šviestuvai, 28 proc. – 660 LED arba baltai šviečiančių šviestuvų. Tad Alytaus gatvėse užges maždaug kas trečias šviestuvas.
Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriuje suskaičiuota, kad, vien apšvietimo sumažinimas pagrindinėse gatvėse, atjungiant dalį natrio ir LED šviestuvų, iki metų pabaigos leis sutaupyti apie 130 tūkst. eurų iš numatytos visos taupytinos sumos. O perprogramavus gatvių ir viešųjų erdvių šviestuvų šviesos daviklius, kuomet pusvalandžiu pavėlinamas jų įjungimo laikas ir pusvalandžiu paankstinamas išjungimas, iki metų pabaigos leis sutaupyti apie 38 tūkst. eurų iš visos numatytos sutaupyti sumos.
Nuo 23 iki 7 valandos bus tamsu kai kuriose rekreacinėse teritorijose
Kaip sakė miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Algimantas Tarasevičius, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, apšvietimas visiškai nebus mažinamas pagrindiniuose pėsčiųjų ir dviračių takuose, pavyzdžiui, Sveikatos take, taip pat pėsčiųjų perėjose.
Tačiau nuo 23 iki 7 valandos bus tamsu kai kuriose rekreacinėse teritorijose, kuriose tuo metu, Miesto ūkio skyriaus specialistų teigimu, visiškai nebūna arba būna labai mažai žmonių. Šiuo paros laiku bus išjungiamas apšvietimas dviračių take aplink Didžiosios Dailidės ežerėlį, gatvėje link Dainų slėnio, Studentų skvere, pėsčiųjų take nuo Sanatorijos gatvės iki Medelyno gatvės.
Kai kurie alytiškiai, ypač dirbantieji naktinėse pamainose, sužinoję apie savivaldybės planą mažinti gatvių ir kai kurių viešųjų erdvių apšvietimą, jau dabar tuo piktinasi. Girdi, tikrai padidės nusikalstamumas, bus nesaugu grįžti ne tik po darbo, bet ir po kultūrinių ar sportinių renginių.
Savivaldybės administracijos direktorė Ona Balevičiūtė prašo gyventojų supratimo dėl tokios situacijos, kuomet elektros energijos kainos perkopė visas įmanomas ribas. Ji patikino, kad plano nuostatos nėra nepajudinamos, bus reaguojama į geranoriškus ir konstruktyvius gyventojų pasiūlymus. O siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, bus bendradarbiaujama su Alytaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, aptariant ir suderinant intensyvesnio patruliavimo mieste maršrutus.
Iki rugsėjo vidurio veiks tik du fontanai
Dzūkijos sostinėje yra aštuoni fontanai. Dauguma jų kiekvienais metais veikdavo iki maždaug spalio vidurio.
Šios savaitės pradžioje atjungti visi, išskyrus du – Senamiesčio skvere ir miesto sode. Tačiau ir jie bus įjungiami ne nuo ankstyvo ryto, o tik 12 valandą ir veiks iki rugsėjo vidurio.
Miesto ūkio skyriaus specialistų pastebėjimu, visi miesto fontanai per dieną sunaudojo beveik 900 kilovatų elektros energijos ir tai naujomis jos kainomis savivaldybės biudžetui per dieną kainavo apie 360 eurų.
Kaip pažymi savivaldybės administracija, energijos taupymo planai rengiami ir savivaldybei pavaldžiose įstaigose bei įmonėse.
V. Benkunskas: siekiant taupyti, bus perkamos saulės elektrinės
„Siekiant taupyti elektros energiją, 318 Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos (kultūros, ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigos, bibliotekos) per ateinančius dvejus metus įsirengs saulės elektrines ant savo stogų arba įsigis nutolusias saulės elektrines. Bendra saulės elektrinių galia sieks apie 35,54 MW ir patenkins šių įstaigų elektros poreikį“, – sako Vilniaus vicemeras, Valdas Benkunskas.
Privatūs daugiabučiai jau dabar įrenginėja saulės elektrines, o aštuntasis renovacijos kvietimas numato reikalavimą į renovuojamo pastato fasadą arba ant stogų įmontuoti saulės elektrines. Artimiausiu metu Vilniuje bus renovuoti 53 daugiabučiai. Viso ant jų stogų ir vieno pastato fasado bus įrengta 608,5 kW galios saulės elektrinių.
„UAB „Vilniaus vandenys“ jau dabar iš susidariusio nuotekų dumblo išgauna dujas, iš kurių gaminama elektra, naudoja saulės elektrines. Šiuo metu bendrovė pasigamina iš dumblo dujų ir iš saulės elektrinių ketvirtadalį reikiamo elektros energijos kiekio, o plečiant šiuos projektus, per keletą metų šis rodiklis pasieks trečdalį (29 proc.)“, – komentuoja vicemeras.
Nors visoje Europos Sąjungoje gąsdinama, kad ši žiema bus ne iš lengvųjų, Vilniaus miesto savivaldybė stengiasi rasti sprendimų, kad brangstanti elektra turėtų kuo mažesnę įtaką gyventojų kasdienybei. Mieste nebus imtasi kategoriškų sprendimų, kurie yra įvedinėjami kitos ES valstybėse. Siekiant taupyti energiją, tik kai kuriose miesto vietose naktimis bus išjunginėjimas apšvietimas, kuomet dienos metu apšviestumo lygis bus mažinamas.
Be to, toliau tęsiama apšvietimo tinklo modernizacija, kurios tikslas – atnaujinti, šviestuvus, įrangą bei įdiegti sprendimus, taupančius elektros energiją.
