„Tie, kas vartoja daug iškastinio kuro – pirmoje eilėje dujų ir tų, kieno elektros sąnaudos galutinio produkto sudedamojoje dalyje yra daugiau nei 25 proc., tie iš tikrųjų svarstys apie stabdymus“, – komentavo V.Janulevičius.
Lietuvoje stambesnių įmonių, kurios suvartoja nemažai dujų, yra 6 – tarp jų ir „Achema“. „Toliau seka tos įmonės, kurios vartoja daug elektros, tai didesnių elektros vartotojų mes turime apie 100, kurie priskiriami stambiai įmonei: turi virš 250 darbuotojų, turtas ir apyvarta siekia daugiau nei 50 mln. eurų“, – dėstė jis.
Ekonomistas Tadas Povilauskas sako,kad nemažėjant energetikos kainoms realu, jog veiklą laikinai stabdys daugiau įmonių, o visa tai darys didelę įtaką šalies ekonomikai.
„Su kiekviena diena, kai gamtinių dujų kainos muša rekordus, kai elektros kainos muša rekordus, tai aišku, jog visa tai veda į recesiją, tik klausimas, kokio dydžio ta recesija gali būti tiek Europoje, tiek Lietuvoje“, – svarstė jis.
Gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas, dujų dalis trąšų savikainoje sudaro apie 70 proc. „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sako – bendrovė patyrė milijoninius nuostolius, o nesikeičiant energetikos situacijai, toliau tęsti veiklą – neįmanoma.
„Kadangi energetikos išteklių kainos ir toliau rekordiškai kyla, o pagrindinė žaliava pas mus yra gamtinės dujos – prie tokių gamtinių dujų kainų konkurencingai trąšų gamyba negali veikti. Mes skaičiuojame ne kas mėnesį, kas savaitę, o kas dieną, nes dujų kainos skiriasi ir mes nuostolius skaičiuojame dešimtimis milijonų, dėl to ir nebepakeliame tokių nuostolių“, – kalbėjo R.Miliauskas.
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, „Achema“ galėtų pasinaudoti „Teisingos pertvarkos“ fondo parama, kurios dydis siekia apie 100 mln. eurų. Įmonė galėtų įvykdyti technologinę pertvarką, kad gamyboje naudotų ne gamtines dujas, o, pavyzdžiui, vandenilį. Anot ministrės, tai padėtų įmonei tapti ne tik žalesnei, bet ir išvengti energetikos sukrėtimų ateityje.
„Tokiu atveju įmonė tampa mažiau tarši ir mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro – toks yra tikslas. Dabar kai vyksta karas, mes labai aiškiai pamatėme tokią aštrią situaciją, kad visi, kas priklausomi nuo gamtinių dujų – jiems yra sunku“, – komentavo A.Armonaitė.
Kaip „Lietuvos ryto“ televizijai dėstė „Achemos“ generalinis direktorius, apie fondą įmonė mąsto jau daugiau nei dvejus metu. Taip pat jis akcentavo, kad jau dabar vykdomi projektai, kuriuose įtrauktas ir žalias vandenilis.
Azoto trąšas gaminančioje „Achemoje“ dirba beveik 1300 darbuotojų. Apie 5 proc. jų planuojama atleisti, dalis bus išleisti į prastovas.
„Šiuo metu mes net nekalbame apie visų darbuotojų išleidimą į prastovas – bus sudaromi atskiri darbo grafikai ir tik nedidelė dalis bus prastovose ir nedidelė dalis bus optimizavime tų perteklinių funkcijų kas ir iki šiol buvo dirbant pusė pajėgumo“, – aiškino įmonės generalinis direktorius.
Darbo kodekse nurodyta, kad išmoka prastovoje esančiam darbuotojui siekia 40 proc. jo vidutinio atlyginimo. Bendrovės profsąjungos pirmininkė sako – tikimasi susitarsi su įmone, kad išmoka būtų didesnė.
Darbuotojai yra sunerimę, juos labai neramina nežinia, kiek jie uždirbs, ar galės išlaikyti šeimas, ar galės patenkinti savo poreikius.
„Dar 2009 m., kai irgi buvo atėjusi krizė, dar tais laikais buvome susitarę, kad darbuotojams prastovų metu bus mokami du trečdaliai vidurkio ir pernai pavyko susitarti. Tai pagrindinis tikslas yra susitarti, kad bendrovė darbuotojams mokėtų didesnes išmokas nei numato Darbo kodeksas“, – sakė „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė.
Šių metų pradžioje „Achemos“ gamyklos darbuotojai rinkosi į 2 savaites trukusį streiką – buvo reikalaujama pasirašyti kolektyvines sutartis ir didinti atlyginimus.
Trąšų gamintoja „Achema“ jau nuo praėjusio rugsėjo veikė ne visu pajėgumu – dalį darbuotojų išleido į prastovas, dirbo tik vienas iš dviejų amonio gamybos cechų.
