„Planą prezidentui aš pristačiau (...), tačiau šiandien nenorėčiau jo detalizuoti, nes jis yra dar vertinamas Vyriausybėje. Daugiausia šiame plane bus kalbama apie elektros kainų stabilizavimą verslui“, – po susitikimo su Gitanu Nausėda žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius teigė, jog Vyriausybė vėluoja su verslo gelbėjimo paketu, nes tokius planus turi ir jau juos įgyvendina daugiau nei pusė – 15 iš 27 Europos Sąjungos valstybių.
„Mažiausiai 15 ES šalių turi nacionalinius verslo gelbėjimo paketus ir juos vykdo, tuo tarpu mes šioje srityje smarkiai atsiliekame“, – spaudos konferencijoje teigė prezidento patarėjas.
„Dar daugiau – Vyriausybės pasirinktas kelias pririšti visą paramos gyventojams ir verslui paketą prie biudžeto ir nieko iki tol neinformuoti yra prastas kelias“, – pridūrė V. Augustinavičius.
Anot jo, Prezidentūra tikisi, kad atskiras tik verslui skirtas pagalbos planas bus pristatytas kitą savaitę, anksčiau nei bus paskelbtas 2023 metų biudžeto projektas.
A. Armonaitė, teigė, jog be šio, daugiausia elektros kainų stabilizavimui skirto plano verslui, bent jau nereikėtų bloginti dabartinių sąlygų.
Ministrės teigimu, verslui dėl itin išaugusių energetikos išteklių kainų reikia daugiau lengvatinių paskolų ir jų garantijų, atidėti mokesčius, taip pat labiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), o ne minimalią mėnesio algą (MMA).
„Verslui ir didžiajai daliai gyventojų būtų naudingiau, jei kitais metais jų pajamos būtų didinamos, reikšmingiau keliant neapmokestinamą pajamų dydį, o ne MMA“, – ministerijoje pranešime teigė ministrė.
Laisvės partijos deleguota Vyriausybės narė taip pat pakartojo, kad Seimas turėtų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučiams ir maitinimo įstaigoms.
Pasak A. Armonaitės, spalio pradžioje planuojama paskelbti kvietimą 50 mln. eurų pagalbai nuo karo Ukrainoje pasekmių nukentėjusiam verslui.
„Tiesioginės „Invegos“ paskolos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms finansuoti bus teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo bei didelėms įmonėms. Tam numatyta skirti 50 mln. eurų. Ši pagalbos priemonė aktuali ir įmonėms, kurių išlaidos energetikai viršija 8 proc. sąnaudų“, – teigė ministrė.
A. Armonaitė yra išsakiusi pasiūlymą automatiškai atidėti mokesčius įmonėms, jei jų sąnaudos energetikai viršija 10 proc. Dėl šio pasiūlymo laukiama Finansų ministerijos vertinimo ir sprendimo.
G. Nausėda: parama verslui turi būti pradėta teikti dar šiemet
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad blogėjant šalies ekonomikos augimo prognozėms i mažėjant vartotojų pasitikėjimo rodikliams šalies verslui būtina aiškiai žinoti, kaip valstybė padės įveikti energijos kainų krizę, o parama verslui turi būti pradėta teikti dar šiemet.
„Energijos kainų krizės metu pigiau gyventojams ir verslui yra padėti, negu – nepadėti. Tą liudija Lietuvos ekonomikos krizių pamokos. Artimiausiu metu turime aiškiai įvardinti, kokios pagalbos verslas gali tikėtis ir tą paramą pradėti teikti dar šiemet“, – pranešime sakė šalies vadovas, penktadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.
Pasak pranešimo, prezidentas su A. Armonaite sutarė, kad tarp paramos verslui priemonių turi būti mokesčių atidėjimas, elektros kainų šoko amortizavimas mažoms įmonėms ir individualiai dirbantiems asmenims, taip pat gamybos įmonėms, suvartojančioms daug energijos, bei kitam paveiktam verslui. Be to, verslui reikia lengvatinių paskolų
Susitikime taip pat sutarta, kad dar šiemet turi būti pradėta teikti parama pažeidžiamam verslui iš birželio mėnesį tam numatytų biudžeto lėšų.
„Sprendimai dėl paramos verslui būtų priimti greičiau, jei parama verslui nebūtų susieta su biudžeto įstatymu. Siekdami socialiai atsakingo verslo kultūros Lietuvoje, turime užtikrinti ir valstybės institucijų atsakomybę verslo atžvilgiu“, – sakė prezidentas.
A. Armonaitė po susitikimo teigė prezidentui pristačiusi paramos verslui planą, tačiau jo kol kas nepakomentavp. Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sakė, kad Vyriausybė vėluoja paviešinti ir įgyvendinti verslo gelbėjimo planą, kuriam turėtų pakakti apie 1 mlrd. eurų.
Pasak jo, Vyriausybė vėluoja su verslo gelbėjimo paketu, nes tokius planus turi ir juos jau įgyvendina daugiau nei pusė – 15 iš 27 Europos Sąjungos valstybių.
Anot V. Augustinavičiaus, Prezidentūra tikisi, kad atskiras tik verslui skirtas pagalbos planas bus pristatytas kitą savaitę, anksčiau nei bus paskelbtas 2023 metų biudžeto projektas.
