Tai netipiška vienos įmonės patirtis, įgyta per pandemiją. Jos vadovams teko išpainioti kebeknę, kurią sunarpliojo vienas žmogus, emociškai terorizavęs į darbą priimamus naujokus.
Vadovai ilgokai nesuprato, kodėl per patį sezono darbų įkarštį, padirbėję vos keletą savaičių, iš darbo vienas po kito prašėsi atleidžiami jauni žmonės. Ir rašydavo jie prašymus nudelbę akis, drebančiomis rankomis, tarsi tai darytų ne savo valia, bet kitų verčiami.
Terorizavo naujokus
„Apie tai, kas vyksta, galop papasakojo iš darbo išeiti pasiryžusios merginos. Priežastis? Psichologinis vienos senbuvės darbuotojos smurtas. Pavymui jų bėdų ėmiau gauti ir tarnybinius pranešimus, kad ta moteris piktybiškai nedėvi kaukių, pirštinių. Maisto gamyboje nepaisyti šio reikalavimo reiškia ne ką kita, o dideles baudas.
Tai buvo sunkaus charakterio moteris, ji yra pravirkdžiusi ne vieną bendradarbį“, – situaciją apsakė vienas tos įmonės vadovų.
Jis pasakojo, kad pirmiausia pasikonsultavo su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais, kaip apsaugoti darbuotojus nuo kolegų smurto. Gal tokį žmogų reikia atleisti pagal kurį nors iš Darbo kodekso straipsnių?
„Inspektoriai patarė susitarti su darbuotoju geruoju – atleisti iš darbo šalių susitarimu ir pasiūlyti kompensaciją. Taip ir padariau. Moteris sutiko su išeitine kompensacija, prilygstančia vieno mėnesio atlyginimui. Ir, pasirašiusi atleidimą iš darbo šalių susitarimu, susirinko daiktus ir dingo“, – prisiminė jis.
Bet po kelių savaičių įmonė sulaukė VDI skambučio – pasirodo, į inspekciją dėl esą pažeistos darbo teisės kreipėsi būtent atleista darbuotoja.
Tyrimą atlikę darbo inspektoriai neaptiko jokių pažeidimų, tačiau kone tuo pat laiku įmonė gavo VDI pavaldžios regiono Darbo ginčų komisijos (DGK) pranešimą, kad ji gavo skundą ir pradeda tyrimą dėl esą neteisingai atleistos darbuotojos.
Tai – retas atvejis, kai vis dėlto teisus liko darbdavys, padaręs viską, kad įmonėje užgesintų vieno žmogaus įpučiamą psichologinio smurto ugnį.
Atleidžia neįtikusius?
Apmaudu, bet Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai darbdaviai jiems oponuojančių, nepataikaujančių pavaldinių atsikrato neteisėtais būdais.
Šiemet balandį būta nemenką atgarsį sukėlusio įvykio. Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga kreipėsi į Kauno darbo ginčų komisiją dėl to, kad neteisėtai buvo atleista K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės profsąjungos pirmininkė.
Prašyme buvo nurodyta, kad nėra faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindusios pirmininkės atleidimą. Darbdavys apskritai pažeidė ir pačią atleidimo procedūrą, nes dėl profsąjungos pirmininkės atleidimo nesikreipė į VDI, nors Darbo kodeksas numato, kad jis turėjo tai padaryti.
Kalbant teisininkų kalba, minėtos ligoninės vadovas pažeidė darbuotojams atstovaujančio asmens apsaugos garantijas – atleido jį neteisėtai, o už tai pagal Darbo kodeksą darbdaviui turi būti skirta piniginė bauda.
Padėjo apsiginti
Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga pagelbėjo savo nariui, dirbusiam Klaipėdos transporto įmonėje. Po jos kreipimosi Darbo ginčų komisija šiemet balandį išnagrinėjo prašymą ir iš įmonės priteisė išieškoti darbuotojui kone 7,4 tūkst. eurų darbo užmokesčio ir dienpinigių. Taip pat priteistos ir netesybos, kurių suma už keturis mėnesius siekia 3853 eurus.
„Kaip mėgstama daryti ir daugelyje kitų transporto įmonių, darbo sutarties turinys, surašytas lietuvių ir rusų kalbomis, skyrėsi, – feisbuke skelbė profsąjunga. – Lietuviškoje sutartyje buvo nurodyta, kad darbuotojas sutinka, o įmonė įsipareigoja mokėti ne mažesnius nei 50 proc. dienpinigius, kai jis dirbs Vokietijoje, bet sutartyje rusų kalba apie dienpinigių mažinimą nebuvo nieko parašyta.
Kadangi darbuotojas – nelietuvis, nesuprasdamas lietuvių kalbos jis pasirašė abi sutartis. Todėl Darbo ginčų komisijos sprendimu vairuotojui buvo priteista 100 proc. dienpinigių norma – 62 eurai dienai.“
Subtili riba
Nuoskauda, pyktis, neviltis. Tai – jausmai, kurie ima plaktis žmoguje, kai jis mano, kad yra neteisėtai atleistas iš darbo ar kai negauna žadėto dydžio algos ir apskritai atlyginimo už atliktą darbą.
Kur jis pirmiausia turi ieškoti teisybės? Kreiptis su skundu į VDI ar rašyti prašymą DGK? Pasak VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus, svarbiausias dalykas, kurį reikia įvertinti, yra būtent pats teisių pažeidimas.
„Jei jis akivaizdus ir dėl to nėra ginčo, pavyzdžiui, neįtraukiamas į apskaitą darbo laikas, nesuteikiama pietų pertrauka ir panašiai, tuomet raginame teikti skundą į VDI. O jeigu kyla ginčas, pavyzdžiui, darbuotojas mano, kad sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, o darbdavys teigia atvirkščiai, tuomet reikia kreiptis į DGK. Ji turi prerogatyvą vertinti ginču tapusias aplinkybes ir priimti sprendimą.
Bet kuriuo atveju raginame piliečius kreiptis į VDI, kur patarsime, kokių veiksmų galima imtis toliau“, – sakė Š.Orlavičius.
Minėta komisija yra ikiteisminis organas. Ji nagrinėja arba individualius darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio, arba kolektyvinius darbo ginčus tarp darbdavio ar darbdavių organizacijų ir darbuotojų atstovų, pavyzdžiui, profesinės sąjungos, darbo tarybos.
DGK sudaroma trišaliu principu. Joje dalyvauja darbdavių, darbuotojų organizacijų atstovai, o vadovauja VDI vyriausiojo valstybinio inspektoriaus skiriamas DGK pirmininkas.
Lietuvoje nuolat veikia 23 darbo ginčų komisijos visuose VDI teritoriniuose skyriuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose.
Nesumokėti pinigai už darbą – dažniausia priežastis, verčianti žmones surašyti prašymus, kad komisijos išieškotų darbo užmokestį. Retesnės priežastys – tai ir nepagrįstas nušalinimas nuo darbo, ir psichologinis smurtas darbe, ir mobingas, ir lyčių lygybės nepaisymas ar diskriminavimas, pažeista asmens duomenų ir jo teisės į privatų gyvenimą apsauga.
Taip pat dažnėja ir atvejų, kai prašoma atlyginti neturtinę žalą dėl patirtų emocinių išgyvenimų, nepatogumų, psichologinių sukrėtimų ar spaudimo.
Į DGK gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai ar darbdavių organizacijos, jei jų teisės pažeidžiamos. DGK privalo darbo ginčą išspręsti per vieną mėnesį nuo prašymo priėmimo. Atskirais atvejais šis terminas gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.
Jeigu ieškovas nesutinka su DGK sprendimu arba jei kreipimasis nenagrinėjamas, nes neatitinka DGK kompetencijos, siūloma kreiptis į teismą. VDI negali kištis į DGK veiklą, daryti įtakos jų sprendimams ar būti už juos atsakinga.
Užtat į pačią VDI gali kreiptis darbuotojai, darbuotojų organizacijos, anonimai ar anonimų grupės, jei nori informuoti apie vykstančius arba nuspėjamus darbo teisės pažeidimus. VDI atlieka patikrinimą vadovaudamasi numatytais teisės aktais.
VDI kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija. Taip pati inspekcija kontroliuoja, ar įmonės, įstaigos ar pavieniai darbdaviai laikosi Darbo kodekso bei darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų.
Prašymų gausa slūgsta
- VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriui priklauso visos regioninės darbo ginčų komisijos.
- Jos 2021-aisiais gavo 5404 prašymus išnagrinėti darbo ginčus. Palyginti su 2020-aisiais, prašymų buvo gauta maždaug ketvirtadaliu mažiau, taip pat apie 26 proc. sumažėjo prašymuose keltų ir išnagrinėtų reikalavimų – dažniausiai į vieną prašymą suguldoma po kelis reikalavimus.
- 2020 m. buvo priimta sprendimų dėl 13 644 reikalavimų, o 2021 m. – dėl 11 426 reikalavimų.
- Pernai, kaip ir ankstesniais metais, apie 95 proc. prašymų pateikė darbuotojai. Daugiausia – apie penktadalį prašymų – dėl darbo ginčų nagrinėjimo buvo gauta iš transporto ir saugojimo sektoriaus įmonių, daugiausia – krovininio transporto įmonių. Antroje vietoje liko statybų sektorius.
- Išliko tendencija, kad absoliuti dauguma – apie du trečdalius – prašymuose keliamų reikalavimų yra dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Tokių reikalavimų pernai buvo gauta 7537, užpernai – 9806.
- Asmenys kėlė daug įvairių problemų viename prašyme – atsirado daugiau ankstesniais laikotarpiais retai keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, dėl psichologinio smurto darbe, mobingo. Palyginti su 2020-aisiais, pernai kone triskart pagausėjo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo.
- Teismuose nagrinėjama vidutiniškai apie 5 proc. darbo bylų, išnagrinėtų DGK. Pastebėta, kad kone pusė teismų priima iš esmės tokius pat kaip ir DGK sprendimus. Apie 23 proc. į teismą persikėlusių bylų pernai buvo išspręsta teisme sudarant taikos sutartį. Apie 12,5 proc. teismai priėmė kitokius sprendimus nei DGK.
Pasikonsultuoti dėl pagalbos VDI galima: paskambinti tel. (8 5) 213 9772, parašyti el. laišką info@vdi.lt, į VDI „Facebook“ paskyrą arba peržiūrėti informaciją mobiliojoje programėlėje „Žinok teises“.
