Nuotaikos prastėja
Naujienų portalo ir savaitraščio „Verslo žinios“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas dabartinės ekonominės situacijos labai nedramatizuoja. Anot jo, ekonomika visada tai kyla aukštyn, tai leidžiasi žemyn, o šiuo metu leidžiamės, bet verslai juk yra išgyvenę įvairius laikus. Visgi jis supranta, kad daugeliui įmonių neramu dėl neapibrėžtumo.
„Tendencijos nėra palankios, infliacija aukšta ir, panašu, kad ankstesni ekonomistų spėjimai, jog infliacija ims mažėti natūraliai, nepasitvirtino dėl daugelio aspektų.
Pirmiausia, mes, Lietuva, nevaldome energetinių išteklių, juk nei patys siurbiame naftą, nei išgauname dujas. Mes importuojame apie 70 proc. elektros energijos, esame priklausomi nuo išorinių tiekėjų. Ir kas galėjo pagalvoti, kad bus pradėtas karas Ukrainoje.
Dabar matome, kad dujų vamzdžiai Europai yra užsukami, tai negali nekelti rūpesčių. Tai lyg verslams neturėti patikimo partnerio arba dirbti su nepatikimu, tada negali nieko planuoti. Tokia ekonominė situacija niekam nepatinka, nerimo, neapibrėžtumo yra nemažai“, – kalbėjo R.Barysas.
„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka patvirtino, kad gyventojų ir verslų lūkesčių rodikliai prastėja, o tai sufleruoja, kad stresas kyla ir tokios nuotaikos gali tęstis dar ilgai. Anot jos, maždaug 30 proc. namų ūkių mano, kad jų finansai per artimiausius tris mėnesius nepadidės arba sumažės ir net du trečdaliai visų gyventojų, įskaitant ir verslininkus, mano, kad ekonominiai rodikliai artimiausiu metu tikrai prastės.
„Vadinasi, žmonės jau sprendžia, pirkti butą, šaldytuvą ar nepirkti, vesti vaiką į tris būrelius, o gal į vieną“, – pateikė pavyzdžius pašnekovė.
Jos teigimu, prekybos įmonių apyvartos jau taip pat spėjo sumažėti. Žmonės ima peržiūrėti kasdienį vartojimo krepšelį, kažko atsisakyti arba pirkti prastesnės kokybės prekes. Jie ieško ir alternatyvų, pavyzdžiui, vykti į Lenkiją apsipirkti pigiau ir, J.Rojakos manymu, artimiausiu metu vykstančių į Lenkiją srautas tik didės, tad Lietuvos įmonėms, kurios parduoda ir gamina produkciją bus suduotas dar vienas skaudus smūgis.
Atsilieps darbo rinkai
Anot J.Rojakos, dabar situacija yra geresnė nei 2008 m., tačiau, palyginti su pandeminiu laikotarpiu, šią akimirką mūsų ekonomika į energetinę krizę reaguoja stipriau nei į pandemiją, nors tuo metu neapibrėžtumas ir buvo didesnis.
„Juk dabar aišku, kad energetikos kainos auga ir augs. Deja, pinigai brangsta ir tai gali lemti, jog tam tikros šalys nesusitvarkys su skolomis, o tokių šalių yra nemažai. Jas galima prarasti kaip partnerius, tai atsilieptų verslams, kurie eksportuoja produkciją į Europos Sąjungą, tad nuosmukis gali būti reikšmingas“, – sakė ekspertė.
Dėl pabrangusios energetikos gali išaugti bankrotų skaičius, o tai reikštų augantį nedarbą. Kol kas laisvų darbo vietų yra daug, rinka darbuotojais dar nėra prisisotinusi, yra verslų, kurie tik ir laukia galimybių įdarbinti profesionalus. Tačiau daliai žmonių praradus darbą gali būti sunku susirasti kitą, jei keletas panašių įmonių, kuriose jie galėtų įsidarbinti, bankrutuotų. Visgi J.Rojaka ramina, prie tokios prastos situacijos dar tikrai nepriartėjome.
„Vieniems šis laikotarpis bus didelis praradimas, kitiems – didelė galimybė“, – apibendrino ji, paminėdama, kad visgi jei bankrotų skaičius augtų, dauguma tų įmonių būtų smulkios, o ne didžiosios.
Ruošia planą B
R.Barysas taip pat prakalbo apie galimybes: „Būtų nuodėmė nepasinaudoti krizėmis. Tokie sukrėtimai suteikia galimybes pažvelgti į save. Net ir pats šiemet pasižiūrėjau, kiek pas mane namuose lempučių daug dega, net ir lauke vakarais, kur tuo metu nebūnu.
Kai ekonomika kyla, mūsų pajamos taip pat, pradeda daugiau vartoti, o dabar, kai atėję į parduotuvę vietoje 10 eurų sumokame 50 eurų už tą patį krepšelį, susimąstome, ar visų prekių reikia. Dabar visi daro revizijas, net ir verslai. Viena maisto perdirbimo įmonė sakė net anksčiau negalvodavusi, kada įjungia, išjungia šaldymo įrenginius, o dabar peržvelgę savo procedūras suprato, kad gali sutaupyti apie 200 tūkst. eurų per metus. Įsivaizduojate, tiek pinigų galėjo būti pelnu.“
Jis taip pat pastebėjo, kad 2008 m. užklupus krizei verslininkai labai išsigando, nežinojo, ką daryti, tačiau dabar visi į krizę reaguoja ramiau, santūriau, šaltakraujiškai įsivertina situaciją, pasirengia planą B ir net C.
„Sudėtingoje situacija nereikia panikuoti. Geriau ramiai susikaupti ir pamąstyti, ką galima padaryti. O galimybių visada yra, kitaip per krizes visos įmonės bankrutuotų ir mes visi mirtume iš bado. Bet taip juk neįvyksta.
Turime subrendusių verslų, žinoma, yra ir mažiau brandžių. Bet todėl ir turime laisvą rinką, jei vienas nesugeba rasti sprendimų, turi užleisti vietą kitam“, – pareiškė R.Barysas.
Vis dėlto jis neatmetė ir valstybės pagalbos verslams. Anot jo, dabar padėti reikia, juk šiuo metu išgyvename neįprastą, ekstremalią situaciją. Tačiau padėti reikia toms įmonėms, kurios yra gyvybingos ir galės tęsti veiklą ateityje.
