Šiais metais Vyriausybė biudžeto projektą pristatė kaip niekada anksti – spalio pradžioje. Nieko stebėtino, nes kai kurios jame numatytos priemonės bus pradėtos taikyti net nesulaukus metų pabaigos.
Valdantieji nusprendė pasekti Latvijos pavyzdžiu – bus kompensuojamos išlaidos už elektros energiją ne tik buitiniams vartotojams, bet ir verslui. Jau nuo šio mėnesio iki metų pabaigos įmonėms valstybė padengs 50 procentų elektros išlaidų, viršijančių visuomeninio tiekimo tarifo ribą po kompensavimo (dabar tai 24 ct/kWh). Nuo kitų metų ši kartelė bus kilstelėta iki 28 ct/kWh.
Bendrovės, kurių išlaidos elektros energijai siekia 10 proc. ar daugiau visų sąnaudų, jau nuo praėjusio penktadienio gali pasinaudoti mokesčių atostogomis.
Joms pusę metų nebus išieškomi mokesčiai bei skaičiuojamos palūkanos už juos. O daugiausia elektros naudojančioms įmonėms net bus grąžinta dalis mokesčių – tam numatyta 30 mln. eurų.
„Mano vertinimas – mus išgirdo. Tai svarbu ne tik verslui – darbuotojams ir darbdaviams, bet ir visai valstybei“, – pristačius 2023 metų biudžeto projektą džiaugėsi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A.Romanovskis.
Gyventojai už energijos išteklius irgi mokės gerokai mažiau, nei priklausytų.
Prognozuojama, kad kitąmet visuomeninio tiekimo elektros kaina sieks net 63,5 ct/kWh. Tačiau buitiniams vartotojams ji neviršys 28 ct/kWh, nes likusią dalį padengs valstybė.
Kiek skaudžiau bus vartojantiems dujas. Tokiems buitiniams klientams, kurie jas naudoja būstui šildyti, kaina turėtų išaugti nuo 0,77 iki 1,07 euro už kubinį metrą. Tačiau, turint galvoje, kad dujos brango dar sparčiau nei elektra, jiems valstybė padengs apie du trečdalius išlaidų.
Reikšmingos paramos sulauks ir mažiausiai uždirbantieji.
Jau sausį minimalią mėnesio algą (MMA) apsispręsta kelti nuo 730 iki 840 eurų (neatskaičius mokesčių), o neapmokestinamąjį pajamų dydį – 15,7 proc. – iki 625 eurų. Taigi MMA uždirbantys žmonės kitąmet kas mėnesį į rankas gaus 83 eurais daugiau nei šiuo metu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nemenkai padidinti ir pensijas. Bendroji jų dalis turėtų augti 9 proc., individualioji – beveik 15 proc. Tad vidutinė pensija turintiems būtinąjį stažą padidėtų daugiau nei 12 proc., arba 65 eurais per mėnesį.
Vis dėlto viskas turi savo kainą. Vien pensijoms indeksuoti 2023 m. reikės apie 520 mln. eurų, MMA didinti – 37,6 mln. eurų, baziniam pareiginės algos dydžio pakėlimui 5 eurais – apie 118 mln. eurų. Ką jau kalbėti apie kompensacijas už elektrą bei dujas, kurioms teks milžiniška suma – net 1,93 mlrd. eurų.
Nieko nuostabaus, kad planuojamas net 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiantis biudžeto deficitas. Mat numatomos pajamos sudaro 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – net 18,6 mlrd. eurų.
Čia ir slypi didžiausia rizika, ar pavyks laikytis bent minimalios finansinės drausmės.
Valdžios sektoriaus skola šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 37,55 proc. BVP, o kitąmet šią kartelę tikimasi padidinti iki 42,9 proc. BVP.
Todėl bus skolinamasi milijardai eurų ir toli gražu ne už nulines palūkanas, kaip buvo pandemijos metu.
„Estija neseniai pasiskolino už 4 proc. palūkanas. Tikėtina, kad jos kitais metais išaugs iki 5–6 proc. net ir mūsų šaliai, o tai nemaža našta“, – valdžią jau įspėjo ekonomistas Ž.Mauricas.
Tiesa, jei skolinimosi sąlygos būtų itin prastos, kiekvienai euro zonos valstybei yra galimybė sulaukti paramos ir iš Europos centrinio banko. Tik tai kreditorių akyse reitingo tikrai nepagerintų.
Antra vertus, 4,9 proc. BVP siekiantis biudžeto deficitas prognozuojamas spėjant, kad ekonomika kitais metais augs 1,4 proc. – taip mano Finansų ministerija.
Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos bankas prognozuoja, kad BVP kitais metais didės tik 0,9 proc. Jei išsipildys toks scenarijus, valstybei gali tekti skolintis dar daugiau.
Biudžeto projekte numatyta, kad infliacija kitais metais sudarys 6 proc. Dėl to irgi negalima guldyti galvos, nes rugsėjį metinė infliacija siekė net 24,1 proc. Žinoma, kompensacijos už energijos išteklius jos didėjimą prislopins, nes verslas jau nebus priverstas beprotiškai didinti kainų.
Tiesa, net ir dviženklė infliacija bent kurį laiką valstybės biudžetui grėsmės nekelia, nes pajamų liūto dalis gaunama iš pridėtinės vertės mokesčio bei akcizų.
Tačiau ilgainiui tektų vėl imtis MMA ar pensijų didinimo norint, kad išmokos neatsiliktų nuo kainų augimo. O tai savaime reiškia dar didesnes išlaidas.
Šiaip ar kitaip, pavojaus skelbti kol kas neverta. Šis biudžeto projektas nė iš tolo neprimena krizinių 2009-ųjų, kai finansų rinkose skolintis buvo kone neįmanoma, todėl teko tiek nurėžti išlaidas, tiek smarkiai kelti mokesčius.
„Lietuvos ekonomika nėra perkaitusi, ji gerai subalansuota, turime Europos centrinio banko užnugarį ir mažą valstybės skolą. Todėl manau, kad šį kartą galime sau leisti antikrizinį ir anticiklinį biudžetą“, – teigė ekonomistas A.Izgorodinas.
Tad lieka tik tikėtis, kad ekonominės ir geopolitinės audros neprakiurdys mūsų šalies laivo.
