„Tai yra savivaldybių finansinio savarankiškumo reforma (...), stiprinti savivaldybių finansinį nepriklausomumą ir praplėsti investavimo galimybes išlaikant balansą tarp tvarumo ir papildomo lankstumo“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, „gerais laikais, kai ekonomikos ciklas yra aukščiau potencialo“, savivaldybių išlaidos negali viršyti pajamų, o „blogais laikais, kai yra atotrūkis nuo ekonomikos potencialo“, yra nedidelis lankstumas, kai savivaldybės gali skolintis.
Anot ministrės, šis reguliavimas numatytas konstituciniame įstatyme, kurio pakeitimui reikalingas didesnis balsų skaičius nei standartinio įstatymo pakeitimui.
„Manome, kad tai yra tam tikras istorinis žingsnis, istorinis susitarimas, kuriam reikalingas labai platus susitelkimas Seime“, – sakė ministrė.
Pagal naują modelį savivaldybės galės skolintis Europos Sąjungos ir kita tarptautine parama finansuojamų projektų kofinansavimui ir pridėtinės vertės mokesčiui finansuoti.
Skaičiuojama, kad 2021–2027 metais savivaldai reikės apie 377 mln. eurų iš europinių investicijų. Tokia dalimi galėtų būti jų išlaidos didesnės už pajamas. Taip pat siūloma, kad savivalda galėtų sukaupti lėšų didesnėms investicijoms.
„Savivaldybės jau yra iki šių metų sukaupusios nemažą dalį tokių lėšų, kurios gale metų likdavo, bet nepersikeldavo į kitus metus, tokių sukauptų lėšų per visas savivaldybes yra 333 mln. eurų“ – sakė ministrė.
Įstatymo pakeitimai, pritarus Seimui, įsigaliotų nuo kitų metų pradžios.
