„Tiesa“, – žurnalistams šalia Vilniaus trečiadienį teigė ministras, paprašytas patvirtinti informaciją, jog Estija labiausiai priešinasi, kad sinchronizavimo projektas būtų baigtas 2024 metų pradžioje, o ne 2025 metų pabaigoje.
D. Kreivys trečiadienį lankėsi Vilniaus transformatorių pastotėje Trakų Vokėje, kur iki metų pabaigos bus įrengtas 50 megavatų (MW) galios elektros baterijų parkas.
Energetikos ministras teigė nežinantis, kodėl Estija priešinasi greitesniam projekto įgyvendinimui: „Nežinomos priežastys, nes techninių priežasčių nėra.“
D. Kreivys praėjusią savaitę teigė, jog Lietuva siekia, kad Baltijos šalys elektros tinklus su Vakarų Europa sinchronizuotų 2024-ųjų vasarį, tačiau pridūrė, kad ši data kelia abejonių Latvijai ir Estijai. Jis teigė nematantis priežasčių, kodėl sinchronizacijos negalėtų būti paankstinta.
„Nematau jokių argumentų. Už tą (greitesnę sinchronizaciją – BNS) pasisako Europos Komisija, taip pat Lenkijos pusė ir tinklo operatorius („Litgrid“ – BNS). Jokių argumentų, kodėl nereikėtų (anksčiau – BNS) sinchronizuotis, aš nematau“, – teigė D. Kreivys.
Pasak D. Kreivio, Lietuva siekia, jog kitų metų pavasarį būtų atliktas bendras Baltijos šalių elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas, tačiau susitarimas su Latvija ir Estija dar nėra pasiektas.
„Mes to siekiame, kalbamės politiniame lygmenyje, kuriame turime pritarimą ir bandymui tiek toje pačioje Estijoje, bet vėlgi turime klausimus tinklo operatorių, ypatingai Estijos tinklo operatoriaus („Elering“ – BNS), kuris neduoda teigiamo atsakymo dėl spartesnės sinchronizacijos“, – kalbėjo D. Kreivys.
„Jeigu nebus bendro, bus Lietuvos bandymas“, – teigė ministras.
Iki sinchronizavimo projekto pabaigos visos Baltijos šalys turi atlikti bendrą izoliuoto darbo bandymą, kurio metu Lietuva, Latvija ir Estija sudarys vieną „salą“.
Vien Lietuvos bandymas buvo planuotas rugsėjį, tačiau dėl sudėtingos situacijos rinkoje ir norint užtikrinti maksimalius jungčių pralaidumus tarp regiono šalių, „Litgrid“ jį atidėjo.
D. Kreivys teigė, jog Lietuvai sinchronizuotis su Europa be Latvijos ir Estijos nepavyktų, tačiau anksčiau atsijungti nuo BRELL žiedo būtų įmanoma.
„Sinchronizuotis anksčiau turbūt nepavyktų, bet išeiti iš BRELL žiedo ir padaryti veiksmus tokius, kaip linijų atjungimai ir kiti dalykai, įmanoma (...) Kitos linijos yra Latvijoje ir Estijoje, bet Lietuva (...) pasiruošusi, paleidusi ir parkus, ir sutvarkiusi visą sistemą gali atsijungti nuo BRELL žiedo“, – teigė ministras.
Jis anksčiau yra sakęs, kad jei Maskva sugalvotų Lietuvą atjungti nuo BRELL, Lietuva per kelias valandas galėtų prisijungti prie europinės sistemos.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie žemyninės Europos tinklų turi būti užtikrintas iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia, kad tai įvyktų 2024 metų pradžioje.
Anot D. Kreivio, pradėti testuoti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupikliai leistų Lietuvai anksčiau, jau 2024 metais, atsijungti nuo sovietinės BRELL (Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos) energetikos sistemos.
Baterijas pradėjo testuoti energetikos grupės „Epso-G“ valdoma bendrovė „Energy cells“. Keturi baterijų parkai statomi transformatorių pastotėse Vilniuje, Šiauliuose, Alytaus ir Utenos rajonuose, pranešė „Epso-G“.
Planuojama, kad momentinio rezervo paslaugą baterijos bus pasiruošusios teikti šių metų pabaigoje. Jos bus integruotos į elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ tinklą.
„Momentinio rezervo paslaugą teikti būsime pasiruošę jau šių metų pabaigoje. Esant poreikiui galėsime tiekti elektrą į tinklą tol, kol pradės veikti kiti elektros tiekimo šaltiniai – pirmiausia Kruonio hidroelektrinė“, – teigė „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
Teigiama, kad sinchronizavus tinklus su Europa baterijų parkai galės kaupti saulės ar vėjo energiją ir atiduoti ją į tinklą vartojimo piko valandomis. Energijos kaupikliai elektrą į tinklą galės atiduoti per 1 sekundę.
Kaupiklius įrengs ir aptarnaus Vokietijos bendrovė „Siemens Energy“ ir JAV grupės „Fluence Energy“ padalinys Vokietijoje „Fluence“.
Bendra projekto vertė siekia 109 mln. eurų. Europos Sąjunga (ES) balandį projektui skyrė 87,6 mln. eurų.
