Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas pateikė Darbo kodekso pataisas, kuriomis siekiama užtikrinti teisę darbuotojams išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti darbdavio nepasiekiamais nedarbo metu; užtikrinti darbuotojų teisę į privatų gyvenimą.
Tačiau ši iniciatyva po pateikimo nesulaukė Seimo pritarimo. Už šias kodekso pataisas balsavo 49 Seimo nariai, 7 buvo prieš, susilaikė 61 parlamentaras. Projektas nebuvo galutinai atmestas, bet grąžintas iniciatoriams tobulinti.
„Kiekvienas žmogus po darbo turi teisę negalvoti apie darbo aplinką, tačiau dažnai realybė yra kitokia“,– sakė T. Bičiūnas. Jo teigimu, nuolatinis darbuotojo reagavimas į darbinius reikalus po darbo tampa savotišku išnaudojimu.
Todėl į Darbo kodeksą jis siūlė įrašyti, kad „darbuotojas turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamas ne darbo laiku“.
Nesulaukė kolegų pritarimo ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Stončaičio siūlymas kompensuoti darbuotojams nuotolinio darbo išlaidas. Jo nuomone, jei dirbant nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su darbu, jos turi būti atlygintos.
Parlamentaro duomenimis, nuotolinio darbo išlaidų kompensavimą taiko Latvija, Lenkija, Ispanija, Kroatija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija ir kitos šalys.
Pagal jo siūlytą projektą, „jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbuotojo turimų darbo priemonių naudojimu ar darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu, naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Darbo sutarties šalys privalo susitarti dėl padidėjusių išlaidų internetinio ryšio paslaugoms, taip pat elektros energijos, šildymo ir vandens, naudojamo darbo reikmėms, vartojimo išlaidų kompensavimo ir (ar) dėl kitų papildomų išlaidų kompensavimo dydžio ir mokėjimo sąlygų“.
Šį Darbo kodekso pakeitimo projektą po pateikimo palaikė 29 parlamentarai, 11 buvo prieš, 30 susilaikė. Iniciatyva dar turi šansų Seime, nes projektas nebuvo atmestas, o grąžintas iniciatoriams tobulinti.
