Jo teigimu, labai tikėtina, kad dar šiais metais maisto kainų lygis Lietuvoje pasivys ES vidurkį. Tokiu atveju, kainos taps didesnės nei Ispanijoje, Nyderlanduose ar Jungtinėje Karalystėje. Toks lygis taptų panašus į esantį Vokietijoje, Italijoje ar Prancūzijoje, tačiau 10–20 proc. mažesnis nei Danijoje, Švedijoje, Suomijoje.
Ekonomisto pastebėjimu, spartų maisto kainų augimą šalyje lemia ne tik žaliavų kainų augimas, bet ir plačiai atvertos gyventojų piniginės. Tai, anot Ž.Maurico, prekybininkams sudaro sąlygas perkelti išaugusių kaštų naštą pirkėjams.
Būtent dėl to Lietuvoje sparčiai auga ne tik pieno produktų, mėsos ar daržovių kainos, bet ir, pavyzdžiui, kavos ar arbatos. Lietuvoje kavos kainos išaugo 32 proc., kai ES vidurkis 17 proc., o arbatos kainų lygis šalyje pakilo 18 proc., kai tuo metu ES – 7 proc.
Tačiau yra ir „gera“ žinia. Jo pastebėjimu, degtinės ir tabako kainos Lietuvoje nekyla taip ženkliai nei bendrijos vidurkis – alkoholinių gėrimų ir tabako kategorijoje išlaikome konkurencinį pranašumą.
„Belieka tikėtis, kad kitais metais maisto kainų augimas Lietuvoje išsikvėps, nes jei jis neišsikvėps – maisto kainos Lietuvoje taps didesnės nei ES vidurkis, o tai turės neigiamą poveikį mūsų šalies tarptautiniam konkurencingumui: „greičiau tapsime brangūs nei turtingi“, – rašė Ž.Mauricas.
