Dujos šeštadienį pradėtos tiekti dujotiekiu, jungiančiu Jasus Rumunijos rytuose su Moldovos pasienio miestu Ungeniu, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Agerpres“, remdamasi Rumunijos dujų skirstymo įmonės „Transgaz“ pranešimu.
Pirmadienį „Transgaz“ atstovai neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti situaciją.
2014 metais Rumunija ir Moldova atidarė dujotiekį, kuriuo pastaroji gali importuoti dujas iš Bukarešto ir sumažinti savo priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos, tačiau iki šiol juo nebuvo naudojamasi.
Moldova prisijungė tik 2019 metais, kad dujotiekis pasiektų sostinę Kišiniovą. Kompresorių stotys pradėtos eksploatuoti 2021 metais.
43 km ilgio vamzdyno, iš dalies finansuoto ES paramos lėšomis, pajėgumas yra apie 1,5 mlrd. kubinių metrų per metus, o tai patenkina metinius Moldovos poreikius.
Moldovos prezidentė Maia Sandu įspėjo, kad dėl karo Ukrainoje jos šaliai šią žiemą gresia „dramatiška energetikos krizė“.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ sumažino dujų tiekimą Moldovai, be to, ši nebegali pasikliauti elektros energijos importu iš Ukrainos po pakartotinių Rusijos oro atakų prieš Ukrainos energijos infrastruktūrą.
Anksčiau Ukraina patenkindavo 30 proc. Moldovos elektros poreikio, o likusius 70 proc. elektros energijos tiekdavo separatistinio Uždniestrės regiono šiluminė elektrinė. Tačiau tenykščiai Rusijos remiami separatistai taip pat nutraukė tiekimą likusiai šalies daliai.
Moldovos ministro pirmininko pavaduotojas Andrei‘us Spinu savaitgalį paskelbė, kad Kišiniovas paliks Uždniestrei 5,7 mln. kubinių metrų kasdien gaunamų rusiškų dujų.
Mainais už tai regionas turi užtikrinti elektros energijos tiekimą, „Telegram“ pranešė A. Spinu.
ES narė Rumunija jau ėmėsi veiksmų parduoti Moldovai elektros energijos ir malkų sumažintomis kainomis, o keliose tarptautinėse donorų konferencijose šalys pažadėjo paremti 2,6 mln. gyventojų turinčią šalį.
