Pasaulio bankas prognozuoja, kad šiemet pasaulio ekonomika augs tik 1,7 proc., nors birželį prognozuotas 3 proc. augimas. Remiantis banko ataskaita, tokį nuosmukį lemia keli veiksniai, atsiradę dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir COVID-19 pandemijos. Pagrindinis iššūkis, kurį teks įveikti, – pakeltos palūkanų normos, rašo BBC.
Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas teigė, kad ekonomikos nuosmukis bus didelio masto, o žmonių uždarbio augimas beveik visose pasaulio šalyse galimai bus vienas lėčiausių per dešimtmetį.
1,7 proc. augimo rodiklis būtų mažiausias nuo 1991 metų, išskyrus 2009 ir 2020 metų nuosmukius, kuriuos lėmė pasaulinė finansų krizė ir COVID-19 pandemija.
Pasaulio bankas teigė, kad JAV, euro zonos valstybės ir Kinija išgyvena ryškų nuosmukį, kuris dar labiau pablogino skurdesnių šalių problemas.
Infliacija šiuo metu yra vienas pagrindinių ekonominių iššūkių visame pasaulyje. Pasaulinės maisto ir energijos kainos pernai šoktelėjo dėl karo Ukrainoje – per jį sumažėjo derliaus tiekimas ir Vakarai buvo priversti atsisakyti Rusijos iškastinio kuro.
Pasaulio banko teigimu, pasaulinis kainų kilimo tempas šiemet sulėtės nuo 7,6 proc. iki 5,2 proc., nors kai kur kainų šuoliai vis dar tikėtini. Tikimasi, kad sumažės energijos kainos, dėl kurių pernai kilo nemažai iššūkių – Europoje smarkiai sumažėjo pasaulinės gamybos pasiūla ir paklausa, nes dėl energijos krizės verslai ir gyventojai mažino dujų suvartojimą.
Prognozuojama, kad šiemet 5 proc. mažės ir pasėlių kainos, nors tai vis tiek bus gerokai daugiau nei buvo prieš kelerius metus – 2022 m. jos išaugo 13 proc.
Nepaisant šių pokyčių, infliacija vis tiek išliks 2 proc. didesnė už sveiką normą. Dešimčių šalių, įskaitant JAV ir Didžiąją Britaniją, centriniai bankai, reaguodami į šią problemą, padidino palūkanų normas, taip siekdami atvėsinti savo ekonomiką ir sumažinti kainų augimą.
Vis dėlto, Pasaulio banko teigimu, net ir esant tokiai pasaulio ekonomikai, yra optimistinių vilčių. Jis šalių vyriausybėms rekomendavo priemones, skirtas paskatinti investicijas ir kurti darbo vietas, kovoti su klimato kaita, spręsti skurdesnių šalių skolas ir palengvinti tarptautinę prekybą.
