„Na, defliacija nėra labai pageidautinas reiškinys, nes jis ekonomikai turi žalos. Nes kol kas, kol kalbame apie dviženklę infliaciją, mus džiugina tai, kad vyksta disinfliacija. Tai yra, kad infliacija lėtėja ir kiekvieną mėnesį mes matome vis mažesnius skaičius ir turbūt metų viduryje matysime vienaženklį procentą. Atskirais mėnesiais, tikėtina, matysime ir neigiamus infliacijos skaičius“, – radijo stočiai „Znad Wilii“ aiškino I. Šimonytė.
„Bet defliacija, kai mes kalbame apie ilgesnį laiką, tai jau turi kitas makroekonomines pasekmes, kurios nėra labai pageidautinos“, – pridūrė ji.
Premjerė pridūrė, kad geriausia ekonomikai padėtis yra stabili ir nuosaiki 2 proc. metinė infliacija. Anot jos, daugelis Centrinių bankų ir siekia tokio infliacijos lygio.
„Centriniai bankai visame pasaulyje kovoja už tai, ką vadina kainų stabilumu. Bet kainų stabilumu vadina ne nulinį kainų augimą, o vis dėl to, nuolatinį, bet nuosaikų, apie 2 proc. kainų didėjimą“, – tikino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodžio metinė infliacija (lyginant su 2021 m. gruodžiu) sudarė 21,7 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Tuo metu sausio infliacija, lyginant su praėjusių metų sausiu, sudaro 18,4 proc.
Pasak statistikų, vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 25,2 proc., o paslaugų – 13,2 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 26,9 proc., rinkos –20,9 proc.
Skelbiama, kad labiausiai infliaciją lėmė kietojo kuro, pieno ir jo produktų, kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, elektros, mėsos ir jos produktų, šilumos, maitinimo paslaugų, automobilių, degalų ir tepalų, dujų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, aliejaus ir riebalų, alaus kainų augimas. Vis tik stebėtas garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių, telefonų įrangos kainų sumažėjimas.
Metinė infliacija euro zonoje sausį toliau mažėjo
Metinė infliacija euro zonoje sausį toliau mažėjo ir tai buvo jau trečias iš eilės mažėjimo mėnesis, praneša Eurostatas.
Kaip teigiama, vartotojų kainų augimo tempas praėjusį mėnesį sulėtėjo iki 8,5 proc. Palyginimui, gruodį metinė infliacija sudarė 9,2 proc. Pasak Eurostato, nuosmukį paskatino pastaruoju metu pamažu pinganti energija.
Finansinių duomenų įmonės „FactSet“ analitikai prognozavo, kad sausį infliacija sieks kur kas didesnius 9 proc.
Nors vartotojų kainų augimo tempai lėtėja, manoma, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį vis vien dar kartą pakels palūkanų normas papildomais 50-čia bazinių punktų. Nepaisant visko, infliacija euro zonoje šiuo metu vis dar kelis kartus viršija ECB užsibrėžtą 2 proc. tikslą.
Eurostato duomenimis, energijos kainos sausį didėjo 17,2 proc., palyginti su 25,5 proc. augimu gruodį. Tačiau maisto produktų ir gėrimų kainos praėjusį mėnesį augo 14,1 proc., kai gruodį buvo fiksuotas 13,8 proc. didėjimas.
Kaip pažymima, tarp 20 eurą naudojančių valsybių mažiausia infliacija sausį fiksuota Liuksemburge ir Ispanijoje – čia šio rodiklio vertė siekė 5,8 proc.
Pastaruoju metu vis skelbiami geresni nei tikėtasi ekonominiai duomenys leidžia manyti, kad Europos ekonomika dabartinių iššūkių akivaizdoje demonstruoja atsparumą. Antradienį paviešinti duomenys parodė, kad euro zonai šią žiemą pavyks išvengti recesijos, nes 2022 m. ketvirtą ketvirtį buvo užfiksuotas ekonomikos augimas.
Eurostatas trečiadienį taip pat paskelbė, kad nedarbo lygis euro zonoje gruodį išliko stabilus ir sudarė 6,6 proc.
