Kaip teigia įmonės Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas, gyventojų turtas auga lėčiau nei infliacija, dėl kurios namų ūkiams sunkiau sekėsi taupyti, teko leisti santaupas.
Jo trečiadienį pristatytais 2022 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, likvidus gyventojų finansinis turtas siekė 33,5 mlrd. eurų. Lyginant su analogišku laikotarpiu 2021 m., jis pakilo apie 900 mln. eurų (nuo 32,6 mlrd. eurų).
„Per praėjusius metus Lietuvos gyventojų finansinis turtas (...), palyginus su metais prieš, neišaugo reikšmingai – jis padidėjo tik 1 mlrd. eurų“, – trečiadienį Lietuvos investicijų indekso pristatymo metu teigė V. Rūkas.
„Tai yra gerokai mažiau nei infliacija. Antras dalykas, kad žmonės dėl infliacijos mažiau taupė, galėjo mažiau sutaupyti. O kartais netgi turėjo išleisti santaupas pirkiniams. Tas iš tiesų matyti ir finansinio turto apimtyje“, – kalbėjo jis.
Valstybinės duomenų agentūros skaičiavimais, vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarė 18,9 proc.
Vis tik, remiantis INVL pateikiama statistika, palyginus su 2012 m. liepos–rugsėjo mėnesiais, namų ūkių turtas pakilo apie 2,5 karto – nuo 13,3 mlrd. eurų.
Toliau didžioji dalis turto laikoma pinigais arba indėliais
Pasak V. Rūko, gyventojų finansinio turto struktūra toliau „esmingai“ nesikeičia – apie 72 proc. jo sudarė pinigai ir indėliai, 17 proc. – pensijų fondai, po 3 proc. – gyvybės draudimas, investiciniai fondai bei biržinės akcijos. 1 proc. siekė investicijos į valstybės skolos vertybinius popierius.
Eksperto manymu, tai nėra pozityvi tendencija.
„Deja, pinigai ir indėliai sudaro didžiąją dalį Lietuvos žmonių finansinio turto. Sakykime, vieninteliai gelbėjantys padėtį – t. y., tie, kurie gali uždirbti ilgesniu laikotarpiu – yra pensijų fondai“, – pažymėjo V. Rūkas.
„Visų kitų investicijų, kurios galėtų uždirbti infliacijai artimą ar didesnę grąžą yra pakankamai nereikšminga“, – pridūrė jis.
Sparčiai daugėjo uždirbančių didesnes pajamas, mažėjo gaunančių iki 2 tūkst. eurų
V. Rūko teigimu, galima pasidžiaugti, kad per praėjusius metus „stipriai“ išaugo daugiau nei 2 tūkst. eurų pajamų gaunančių žmonių skaičius.
Jo pateiktais 2022 m. gruodžio „Sodros“ duomenimis, lyginant su tuo pačiu metu 2021 m., 2–4 tūkst. eurų uždirbančių gyventojų dalis padidėjo 18,9 proc. (47,7 tūkst.), virš 4 tūkst. eurų – 39,1 proc. (26,8 tūkst.).
Tuo metu iki 800 eurų gaunančių asmenų sumažėjo 18 proc. (44,6 tūkst.), 800–1 tūkst. eurų – 6,7 proc. (7,2 tūkst.), 1–2 tūkst. eurų – 2,3 proc. (10,6 tūkst.).
„Galime džiaugtis, kad daugiau uždirbančių žmonių santykis gerėja ir, tikėkimės, kad tai tęsis ir ateityje“, – teigė V. Rūkas.
Remiantis jo pristatyta statistika, daugiausia apdraustųjų Lietuvoje (apie 450 tūkst.) pernai gruodį gavo 1–2 tūkst. eurų siekiančias pajamas, apie 300 tūkst. gyventojų uždirbo nuo 2 iki 4 tūkst. eurų.
200 tūkst. žmonių pajamos siekė iki 800 eurų, po 100 tūkst. – nuo 800 iki 1 tūkst. eurų bei virš 4 tūkst. eurų.
