Europos Sąjunga iki 2050 m. yra užsibrėžusi pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą 2021 m. vasarą prasidėjusi Europos energetikos krizė tapo struktūrine. Perėjimas prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos taip pat tampa pagrindiniu veiksniu siekiant energetinio saugumo ir nepriklausomybės, šiuo tikslu diversifikuojant energijos tiekimo kanalus.
Pastebima, kad spartus bendras energijos tiekimo įvairinimas mažinant priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių, laipsniškas iškastinio kuro atsisakymas ir masinis mažai anglies dioksido išskiriančios energijos ir technologijų plėtojimas daro milžinišką poveikį Europos šalių ekonomikai ir visuomenėms. Dėl nutrauktų energetinių ryšių su Rusija Europos Sąjunga (ES) trumpuoju laikotarpiu gali patirti sunkią ekonominę naštą, tačiau ilguoju laikotarpiu tai gali paspartinti ES energetikos pertvarką ir padidinti tiekimo saugumą.
Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Mazuronio, energetinis saugumas yra viena iš sričių, kurioje artimiausiu metu bus ypač svarbi Europos Sąjungos lyderystė. „Tai mūsų prioritetas. Nors ateityje laukia dideli iššūkiai, Baltijos valstybės neturi jokių pasiteisinimų, kurie leistų nenutraukti priklausomybės nuo Rusijos, vos tik tai bus techniškai įmanoma“, – pabrėžia parlamentaras.
Įvertinusios regiono atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialą ir galimybę paspartinti žaliąją pertvarką, Baltijos valstybės pabrėžė savo siekį stiprinti bendradarbiavimą, susijusį su tvariomis mažo anglies dioksido kiekio technologijomis, ypač atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, ir sutarė imtis veiksmų, skirtų užtikrinti, kad naudojant atsinaujinančius energijos išteklius būtų sukurta tinkama infrastruktūra, investuojama į rezervinės ir balansavimo galios technologijas, taip pat energijos kaupimą, rašoma pranešime.
Baltijos valstybės turi ir toliau aktyviai įgyvendinti bendrus energetikos infrastruktūros projektus
Nors yra nutiestos fizinės jungtys (nutiestos elektros jungtys į Suomiją, Švediją ir Lenkiją; Lietuva investavo į plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų terminalą; Suomijos ir Estijos tinklai buvo sujungti dujotiekiu „Balticconnector“; Baltijos valstybes su kitomis ES šalimis sujungė Lenkijos ir Lietuvos dujotiekis (GIPL) ir atverta rinka, Baltijos valstybės vis dar veikia BRELL (Baltarusijos–Rusijos–Estijos–Latvijos–Lietuvos) žiede.
Anot Šiaurės Tarybos sesijoje dalyvaujančio Seimo Pirmininko pavaduotojo A. Mazuronio, Baltijos valstybių laukia dideli iššūkiai, tačiau atsijungimas nuo Rusijos gamtinių dujų ir elektros infrastruktūros bei rinkos yra tik laiko klausimas. „Anksčiau Baltijos valstybės buvo vienos neatspariausių Rusijos energetiniam ginklui, dabar jos – tarp pirmųjų šalių, įgijusių tokį atsparumą. Savo veiksmais Baltijos valstybės taip pat pakreips Europos Sąjungos energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimo politikos eigą“, – įsitikinęs parlamentaras.
Baltijos valstybių sprendimai, priimti šių pokyčių metu, užtikrins šalių atsparumą. Taigi Baltijos valstybės, siekdamos didesnės energetinės nepriklausomybės, turi ir toliau aktyviai įgyvendinti bendrus energetikos infrastruktūros projektus, įskaitant elektros tinklų sinchronizavimą su žemynine Europa, pažymima pranešime.
„Neužtenka tik prižiūrėti esamas energetikos jungtis – Baltijos valstybės turi rasti būdų, kaip pagaminti daugiau energijos ir kaip tai daryti kartu įgyvendinant jau pradėtus ir naujus energetikos projektus. Baltijos valstybės turi sukurti sistemą, naudojančią įvairius energijos šaltinius, kurie sąveikautų bendroje koordinuotoje sistemoje“, – neabejoja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis, pabrėždamas Baltijos regiono potencialą.
Baltijos ir Šiaurės šalys: būtina siekti sukurti bendrą energijos rinką
Energetinis saugumas ir energijos jungtys jau daugelį metų yra tarp svarbiausių Baltijos Asamblėjos darbotvarkės prioritetų. Šie klausimai įvairių formatų renginiuose nuolat aptariami su Šiaurės Taryba. Europa priklauso nuo Rusijos dujų, taigi Baltijos ir Šiaurės šalys turi padaryti viską, ką gali, kad tai kuo greičiau pasikeistų.
Šalys turi intensyviau bendradarbiauti regiono energetikos ir tvarumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Pabrėžiamos itin plačios bendradarbiavimo galimybės: nuo tvarių ir integruotų elektros sistemų, sausumos ir jūros vėjo energijos bei vandenilio iki suskystintų gamtinių dujų, šilumos siurblių panaudojimo ir daugelio kitų sričių, skelbiama pranešime.
„Baltijos ir Šiaurės šalys turi bendrų interesų ES energetikos politikoje. Svarbus ne tik geresnis regionų sujungiamumas – šalys turi užtikrinti, kad teisės aktai, susiję su Baltijos jūra, būtų subalansuoti ir leistų pasiekti tiek klimato, tiek energetikos tikslų. Energetikos politika yra labai svarbus klausimas, kurio negalima nepaisyti, o Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimo platformos suteikia puikią galimybę aptarti aktualijas ir naujus energetikos politikos planavimo metodus, skatinant abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą.
Tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir geri kaimyninių šalių santykiai yra gyvybiškai svarbūs visose modernios energetikos politikos srityse“, – pabrėžia Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys A. Mazuronis.
