„Yra keletas niuansų, ką reikia turėti omeny, tai dėl investicinės aplinkos ir didesnio prognozuojamumo. Tikrai vertinu, kad krašto apsaugos infrastruktūrai reikia daugiau finansų ir, kad bankų situacija yra netipinė bei yra netipiniai pelnai, bet investicinės aplinkos prognozuojamumo elementas čia irgi turi būti įvertintas, nes norime, kad čia ateitų daugiau bankų, o ne mažiau“, – trečiadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Naujus bankus tai gali atbaidyti, bet tikiuosi, kad mes kažkaip rasime formą, kaip ir krašto apsaugai padėti, ir tą netipinę situaciją sureguliuoti. Norėtume, kad ateitų daugiau bankų, teiktų geresnes sąlygas Lietuvos žmonėms“, – pabrėžė ji.
Vyriausybės narė taip pat tvirtino norinti aiškesnės bankų pozicijos šiuo klausimu. Pasak jos, bankai turėtų ne tik įvardinti, kad nepritaria solidarumo įnašui, bet ir pasakyti, kokias palankesnes sąlygas Lietuvos gyventojams galėtų pasiūlyti.
„Kai kilo ši diskusija, norėtųsi ir iš bankų tam tikros pozicijos, ne tik tokios, kad mes nepritariame, bet pvz., jog teiksime geresnes ir palankesnes sąlygas Lietuvos gyventojams. Pavyzdžiui, pakelsime palūkanas už jų indėlius, kurios dabar yra gana nedidelės, ar galbūt mažinsime maržas ar didinsime žmonių galimybes investuoti per aukcionus, tai tas galėtų irgi iš bankų pusės būti padaryta“, – pabrėžė Laisvės partijos pirmininkė.
ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
