Minėti nuostoliai daugiausia susidarė dėl skolos ir nuosavybės vertybinių popierių realizuotųjų ir nerealizuotųjų kainos pokyčio nuostolių, susijusių su eurais ir JAV doleriais išreikštų vertybinių popierių pelningumo padidėjimu.
Lietuvos banko valdyba patvirtino pranešimą apie savo pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą, 2022 metų ataskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinį.
Lietuvos banko valdyba taip pat patvirtino anticiklinio kapitalo rezervo normą.
„Finansinis ciklo pakilimas Lietuvoje pamažu praranda po pandemijos įgytą pagreitį, o 2023 m. pradžia signalizuoja apie slopstantį kreditavimą ir galimą ciklo perėjimą į lėtėjimo fazę, skelbiama naujausiame Lietuvos banko Finansinio ciklo Lietuvoje ketvirtiniame vertinime.
Atsižvelgiant į iki šiol vyravusias spartaus kreditavimo ir būsto kainų augimo tendencijas, anticiklinio kapitalo rezervo norma nekeičiama – nuo 2023 m. spalio 1 d. bankams ir centrinių kredito unijų grupėms konsoliduotai bus taikoma 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo norma.
Anticiklinis kapitalo rezervas yra taikomas bankams ir centrinių kredito unijų grupėms, siekiant užtikrinti pakankamą kapitalo rezervą galimiems nuostoliams padengti ciklinės sisteminės rizikos pasireiškimo atveju, ekonomikos nuosmukio metu arba esant ženklų, kad ekonomikos laukia iššūkiai“, – nurodo centrinis bankas.
