Prieš metus šis rodiklis siekė 7,4 proc.
Tuo metu Europos Sąjungos metinė infliacija 2023 m. kovą buvo 8,3 proc. Tokio smarkaus sumažėjimo 1,6 proc. punkto per vieną mėnesį nėra buvę nuo 1991 m. Tačiau lyginant su vasariu, kovą kainos augo 0,9 proc. Vasarį infliacija siekė 9,9 proc. Prieš metus šis rodiklis buvo 7,8 proc.
Mažiausi metiniai rodikliai buvo užfiksuoti Liuksemburge (2,9 proc.), Ispanijoje (3,1 proc.) ir Nyderlanduose (4,5 proc.). Didžiausi metiniai rodikliai užfiksuoti Vengrijoje (25,6 proc.), Latvijoje (17,2 proc.) ir Čekijoje (16,5 proc.).
Lyginant su vasariu, metinė infliacija sumažėjo 25-ose valstybėse narėse ir padidėjo 2-ose.
Kovo mėnesį didžiausią poveikį metinei euro zonos infliacijai turėjo maistas, alkoholis ir tabakas (+3,12 proc. punkto), paslaugos (+2,10 p. p.), neenergetinės pramonės prekės (+1,71 p. p.) ir energetika (-0,05 p. p.).
Lietuvoje metinė infliacija kovą siekė 15,2 proc., o mėnesinė – 0,7 proc.
Tačiau nepaisant mažėjančios infliacijos apie atsipalaidavimą, anot ekspertų, negali būti kalbos, nes vadinamoji bazinė infliacija, kuri neapima smarkiai svyruojančių energijos ir maisto produktų, taip pat alkoholio ir tabako kainų, kovą pakilo iki rekordinio 5,7 proc. lygio. Vasarį bazinė infliacija dar buvo 5,6 proc.
Europos Centrinis Bankas, kuris siekia 2 proc. infliacijos, kaip idealios vertės euro zonai, kovoje su dideliu brangimu nuo 2022 m. liepos jau šešis kartus iš eilės didino bazines palūkanų normas, pastarąjį kartą kovą nuo 3 iki 3,5 proc.
