Daugiausiai balų vertinime surinko Bulgarija (85 balai) ir Estija (80 balų). Mažiausiai – Čekija (36 balai) ir Rumunija (29 balai). Vertintos šalys vidutiniškai surinko 60 balų.
Tyrimas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje tyrimo dalyje, kurioje buvo vertinama, kiek informacijos šalys atskleidžia apie RRF lėšų panaudojimą, Lietuva surinko 72 balus iš 100. Antroje dalyje, vertinant kiek patogiai pateikiami duomenys, Lietuva gavo 93 balus iš 100 ir pasirodė geriausiai iš visų vertintų valstybių.
Lietuva informaciją apie RRF lėšų skyrimą ir panaudojimą skelbia vienoje svetainėje, kurioje galima rasti informaciją apie sudarytas projektų finansavimo ir pirkimų sutartis, tiekėjus, kvietimus ir kitus su RRF planu susijusius dokumentus bei jų atnaujinimo datas. Svetainėje taip pat nurodoma, kaip pranešti apie galimus pažeidimus ar neskaidrius ES investicijų panaudojimo atvejus.
Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, ES valstybės, įskaitant Lietuvą, yra raginamos skirti daugiau dėmesio duomenų apie viešųjų finansų panaudojimą skelbimui atvirų duomenų formatu vienoje vietoje. Taip pat, užtikrinti jų sąveiką tarpusavyje ir su kitais registrais.
„Džiaugiuosi, kad pagal šį vertinimą Lietuva yra vienas gerųjų pavyzdžių Europos Sąjungoje. Tikiuosi, kad duomenys apie RRF lėšas bus ne tik viešai skelbiami, bet ir aktyviai naudojami, siekiant laiku pastebėti galimas „raudonąsias vėliavėles“ bei labiau pamatuotai atsakyti į klausimą, kiek tikslingai leidžiamos lėšos. Juk šis Europos Sąjungos finansavimas yra skirtas stiprinti šalies ekonomiką ir atsparumą“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė.
Tyrime vertintos 11 Europos Sąjungos šalių: Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija. Lenkija balų negavo, kadangi vertinimo metu nebuvo pradėjusi leisti RRF lėšų.
Tai yra antroji „Open Spending EU Coalition“, kuriai priklauso ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius, apžvalga. Koalicijos tikslas yra skatinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų viešųjų lėšų naudojimą. Europos Sąjunga pandemijos ekonominiam ir socialiniam poveikiui sušvelninti ES šalims skiria iki 672,5 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvai numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. eurų paskoloms.
