Sankcijos kirto ekonomikai
Pasaulinės sankcijos ir toliau stipriai mažina Rusijos ekonomikos augimo perspektyvas ateinančiais metais, rašo „Reuters“.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) padidino 2023 metų Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 0,3 proc. iki 0,7 proc., tačiau sumažino 2024 metų prognozę nuo 2,1 proc. iki 1,3 proc. Tikimasi, kad darbo jėgos trūkumas ir Vakarų kompanijų pasitraukimas pakenks Rusijos ekonomikai.
„Tarptautinių įmonių emigracija, žmogiškojo kapitalo praradimas, izoliacija nuo pasaulinių finansų rinkų ir pablogėjusi prieiga prie pažangių technologijų kenks Rusijos ekonomikai“, – sakė TVF atstovas.
Rusijos biudžeto deficitas pirmąjį ketvirtį sudarė 2,4 trilijono rublių (29,22 mlrd. JAV dolerių).
Vis sunkiau susimokėti už maistą
Didžiulės Rusijos išlaidos karui daug sąmyšio sukėlė ir pramonės srityje, o tai tarp gyventojų ėmė didinti socialinę nelygybę.
Daliai vis sunkiau susimokėti už maistą, o kovo mėnesį jis dar ir pabrango.
Bendrovė „Center“ išanalizavo 117 maisto prekių Rusijos parduotuvėse kainų dinamiką. Pastebėta, kad 26 prekės pigo, o 91 – brango, rašo „Food Retail“. 2023-iųjų kovo mėnesį, palyginti su pernai, maisto produktai Rusijoje vidutiniškai pabrango apie 10–15 proc., tačiau kai kas brango ir gerokai daugiau.
Labiausiai brango šie maisto produktai: kramtomoji guma (kaina pakilo 22,3 proc.), margarinas (22 proc.), švieži agurkai (20,6 proc.), zefyrai (17,4 proc.), sausainiai (17,3 proc.), ledai (17,2 proc.), konservuoti pomidorai (16,9 proc.), sriubos (16,7 proc.), meduoliai (16,1 proc.), svogūnai (16 proc.), uogienės (15,8 proc.), saldintas kondensuotas pienas (15,7 proc.).
Ženkliai (11,38 proc. ir daugiau) brango kava, varškės sūreliai, duonos gaminiai, aukščiausios rūšies miltai, pomidorų padažas, konservuotos daržovės.
Tiesa, kai kurios prekės per metus atpigo, pavyzdžiui, kopūstai (atpigo 72,9 proc.), bulvės (38 proc.), burokėliai (37 proc.).
Gali nebelikti užsienio knygų?
Brango ne tik maistas.
Kaip rašo „The Moscow Times“, šiuo metu Rusijoje ypač jaučiamas sumažėjęs knygų skaičius. Pavyzdžiui, Maskvos knygų tinkle „Respublika“ 2022 m. kovą daugiau nei 55 proc. asortimento sudarė knygos, o 2023 m. kovą – tik 40 proc.
Apie knygų skaičiaus sumažėjimą pranešė ir „Dom Knigi“ bei „Book+“ prekybos tinklai.
Viena iš knygų mažėjimo priežasčių – sutarčių su užsienio autorių teisių turėtojais nutraukimas, pažymi Rusijos interneto leidėjų asociacijos vadovas Vladimiras Charitonovas.
Jis atkreipė dėmesį ir į bendrą knygų kainų kilimą.
„Kainų augimas beveik 40 proc. vos per dvejus metus yra per greitas, kad skaitytojai prisitaikytų prie padidėjusių išlaidų“, – sakė V.Kharitonovas.
Rusijos knygų leidėjai perspėja apie tolesnį 10–15 proc. kainų kilimą. Aiškinama, kad kyla problemų dėl atsiskaitymų su užsienio autorių teisių turėtojais ir pabrangusių spausdinimo darbų.
Rublio vertė krinta kone kasdien
Rodos, ekonominiai sunkumai rusams neturėtų greitai baigtis. Apie tai ypač byloja staigiai krintanti rublio vertė, teigiama „The Bell“.
Rusijos valiuta balandį demonstravo prasčiausią išsivysčiusių pasaulio šalių valiutų dinamiką.
Tikėtina, kad pagrindinė rublio kritimo priežastis – naftos milžinės „Shell“ pasitraukimas Rusijos. Išeidama bendrovė ne tik ketina iš Rusijos pasiimti daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių turto, bet ir reikalauti dalies dividendų.
