Priėmimo stadijoje už Aplinkos ministerijos pateiktą projektą balsavo 69, prieš 39, susilaikė 20 Seimo narių.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė palaikė įstatymo projektą ir akcentavo, kad žalioji transformacija yra galimybė perorientuoti pramonę.
„Pramonė jau moka už taršą apyvartinės taršos leidimais, yra kiti sektoriai, kurie, deja, turi privilegijas, išimtis, nemoka ir teršia aplinką. Bendra europinė tendencija (...), kad į žaliąja transformaciją būtų žiūrimą ne į kaip naštos pavidalą, bet kaip į galimybes transformuotis, perorientuoti pramonę ir persiorientuoti prie mažiau taršesnių sprendimų“, – plenarinio posėdžio metu teigė M. Lingė.
Tuo tarpu valstietis Kęstutis Mažeika pasisakęs „prieš“ pabrėžė, kad „karalius yra nuogas“ ir įstatymas atrodo nesąžiningai, kai Vilniuje deginamas mazutas, o Akmenėje – anglis.
„Sunku kalbėti prieš, bet kolegos pripažinkite „karalius yra nuogas“. Kai Vilniuje deginamas mazutas, o Akmenėje anglis ir apie tai net nekalbama, šnekama apie laikinumą, bet nėra nieko pastoviau už laikinumą“, – sakė K. Mažeika.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas akcentavo, kad Lietuva šiuo metu transformuojasi ir Vyriausybė yra paleidusi ne vieno milijardo eurų priemones, skirtas klimato kaitos problemoms spręsti.
„Programos šiandien prieinamos gyventojams pasikeisti saulės jėgainės, įsistatyti šilumos siurblius, pasikeisti į biokuro katilus, parama prieinama ir viešam sektoriui. Lietuva yra pasiruošusi transformacijai“, – aiškino S. Gentvilas.
Galiausiai ekspremjeras Algirdas Butkevičius stebėjosi, kodėl šis įstatymo projektas nebuvo pateiktas kartu su mokesčių reforma.
„Labai keista, kada vykdoma mokesčių reforma ir po dviejų savaičių bus pateikta Seimui, o Akcizų įstatymo projektas išimtas iš bendros mokesčių sistemos. Klausimas, ar mes vykdome sisteminę mokesčių reformą, ar svarstome atskirus įstatymus ir priiminėjame“, – teigė A. Butkevičius.
Planuojama surinkti per 200 mln. eurų
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad per ateinančius kelerius metus iš šio įstatymo projekto planuojama surinkti per 200 mln. eurų.
„Tai yra bendros Europos Sąjungos politikos dalis, būtent žaliųjų mokesčių plėtra. Kadangi yra skaitoma, kad tai ekonomikai mažiau žalingi mokesčiai, jų bazės plėtra yra rekomenduojama tarptautinių institucijų daugelį metų ir šis sprendimas pasiūlytas, kaip susijęs su „Naujos kartos Lietuva“ planu, už kurį reikia atsiskaityti Europos Komisijai“, – antradienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
Ji akcentavo, kad lėšos iš akcizų keliaus į valstybės biudžetą.
I. Šimonytė: akcizų didinimas buvo reikalingas
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad akcizų degalams didinimas buvo reikalingas, nes šalyje yra sudėtinga situacija dėl CO2 emisijų mažinimo. Pasak jos, transporto sritis yra ta, kurioje išmetimai auga ir reikia įvairių paskatų jų mažinimui.
„Tos veiklos, kurios dalyvauja apyvartinių taršos leidimų sistemoje, t. y. pirmiausia pramonė, kadangi turi įsigyti apyvartinius taršos leidimus ir tai kainuoja, tai skatina kartu pramonę investuoti į technologijas, kurios mažina išmetimus. Todėl mūsų išmetimai pramonėje per visą šį referencinį laikotarpį mažėja. Tačiau yra viena sritis, kurioje išmetimai auga (...), ir ta sritis yra transportas“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
„Transporte ta paskatų sistema mažinti išmetimus yra įvairi, bet pirmiausia tai yra taršaus kuro apmokestinimas, nes ne paslaptis, kad Lietuvoje per ilgą laiką mokesčių sistema buvo tokia, kad iš esmės skatino taršesnį kurą. Todėl, kad dyzelio akcizai visada buvo mažesni, dėl to turime automobilių parko „dyzelizaciją“, turime kietųjų dalelių atmosferoje daugiau negu norėtume turėti“, – pažymėjo ji.
Vyriausybės vadovė akcentavo, kad akcizų didinimas yra tik viena iš dalių visame priemonių komplekse, ieškant paskatų CO2 emisijų mažinimui.
„CO2 elementas leidžia sukurti mokestines paskatas šalia paskatų, kurios yra elektromobiliams įsigyti, atnaujintiems parkams, viešajam transportui atnaujinti. Čia yra kompleksas priemonių, kur akcizas tik yra viena iš dalių“, – sakė politikė.
Vežėjų atstovai kreipėsi į prezidentą
Vežėjų atstovai netruko sureaguoti į Seimo sprendimus ir jau kreipėsi į prezidentą dėl projekto vetavimo.
Vežėjų atstovų teigimu, akcizų didinimas vangiai prisidės prie oro taršos mažinimo bei stipriai brangins maisto, buities ir kitas labiausiai vartojamas prekes, o vežėjai vėl bus priversti didinti pervežimų įkainius. Be to, dėl padidėjusio akcizo augs ir kuro įsigijimas kaimyninėse valstybėse, tad Lietuva dėl to praras milijonus eurų pajamų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Asociacijos „Linava“ viceprezidento ir Krovininės tarybos pirmininko Vyto Bučinsko teigimu, aplinkos taršai mažinti reiktų naudoti kitokius būdus nei degalų akcizo didinimas. Pasak jo, norint sėkmingai kovoti su aplinkos tarša ir klimato kaita, Lietuva prioritetą turėtų teikti ne degalų akcizo didinimui, o numatyti kur kas daugiau galimybių plėtoti alternatyvių energijos rūšių infrastruktūrą – gamtinių dujų, elektros, vandenilio.
„Produktyviau būtų orientuotis į infrastruktūros gerinimą miestuose, magistraliniuose ir rajonų keliuose. Kad būtų galima įsikrauti Europoje sparčiai populiarėjančius elektra varomus lengvuosius automobilius ir sunkvežimius, kurie iš tikrųjų padeda mažinti taršą. Numatyti finansines paramos priemones gyventojams bei verslams, įsigyjantiems netaršias transporto priemones.
Didinant akcizus ir augant degalų kainoms, oro tarša tikrai nesumažės – juk žmonės nenustos važinėti automobiliais. Tačiau nukentės mažieji ir smulkieji verslai, o dar blogiau – eiliniai gyventojai, kuriems transportas yra kasdienybė, susijusi su darbu ir kitais svarbiausiais poreikiais“, – sakė V. Bučinskas.
Tuo metu „Linavos“ Inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba teigia, kad degalų akcizo didinimas pastūmėtų paieškų alternatyvoms link – kurą piltis kaimyninėse šalyse, kur jis pigesnis.
„Padidinus akcizą šiuo metu, neabejotina, įmonės, kurios ir taip kasdien susiduria su iššūkiais bei padidinta rizika, sieks kurą įsigyti pigiau kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, praėjusiais metais netoli Kalvarijos, prie pat Lenkijos sienos, kur gyvena apie 4457 gyventojų, buvo parduota 111 milijonų litrų dyzelino, kur galimai didžiąją dalį kuro įsigijo vežėjai.
Be jokios abejonės, kad pakėlus akcizo kainą taip nebebus. Panašus kuro kiekis būtų perkamas kitoje valstybėje, už keliasdešimt kilometrų, kur jis pigesnis. Atitinkamai už jį sumokant ir mokesčius, kurie keliautų nebe į mūsų valstybės biudžetą“, – pabrėžė A. Burba.
Akcizų įstatymas pakeistas siekiant sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatas arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.
Taip pat bus nustatyti bei didinami akcizai šildymui skirtoms durpėms.
Nuo 2025 m., kai bus sumažinta iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų ar jos panaikintos, į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus bus įtraukta anglies dvideginio (CO2) dedamoji, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, atsižvelgiant į kaloringumą.
CO2 dedamoji nebus taikoma naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į buitinius dujų balionus. Taip pat, neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, įsigyjamiems arba importuojamiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų, tiekiančių jas buitinėms reikmėms, įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos dujas į buitinius dujų balionus.
Galiausiai, CO2 dedamoji nebus taikoma neišpilstytoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka registruotų vartotojų tiekiamiems į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami tik buitinėms reikmėms.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius yra tvirtinęs, kad nors svarbu valstybei įgyvendinti prioritetus susijusius su klimato neutralumo tikslais ir išmetamų dujų mažinimu transporto sektoriuje, tačiau akcizų didinimo tik kaip biudžeto didinimo priemonės, šalies vadovas Gitanas Nausėda turbūt nepalaikytų.
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad automobilių taršos mokestis yra tinkama priemonė sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas Lietuvoje.
