„Prasidėjus 2020 m. kovido krizei buvo spėliojama, kokia tai bus krizė. Daugelis laukė 2008 m. pasikartojimo, kai ekonomikos susitraukė, krito NT kainos. Taip jau yra, kad jeigu esi matęs vieną krizę, galvoji, kad tik tokios ir egzistuoja.
Aš, mėgdamas skaityti ekonomikos istorijos knygas, įžvelgiau, kad krizė bus labiau panaši į Sovietų Sąjungos griuvimo meto krizę, kurią atsimenam žodžiais: „rublinių indėlių nuvertėjimas“, „nuvertėjo santaupos“. O aš prisimenu mažo vaiko akimis“, – feisbuke rašė M.Busila.
Jo teigimu, tuomet buvo ir laiminčiųjų, pavyzdžiui, paskolas turėję gyventojai, mat valiutai nuvertėjant kartu smuko ir paskolų vertė, tad „grąžinti reikėjo tik mažą dalį“.
„Nuvertėjant valiutai dalis verslesnių gyventojų pradėjo pusvelčiui supirkinėti turtą už nuvertėjusią valiutą, verslus. Krizės yra galimybių metas“, – pareiškė jis.
Pandemijos laikotarpiu ekonominė situacija M.Busilai priminė būtent šį laikotarpį, o ne 2008 m. krizę, kurios daugelis tikėjosi.
„Vyriausybės įjungė spausdinimo mašinas, pradėjo skolintis kosmines sumas taip devalvuodamos valiutą, nuvertindamos gyventojų santaupas, bet kartu devalvuodamos skolas. Vyriausybės tokiu būdu nuvertino ir savo valstybės skolas, kurios yra ženkliai didesnės nei gyventojų paskolos.
Todėl per tokią krizę išlošė būtent turėjusieji paskolų, ypač vyriausybės, o „indėlininkai“ pralošė. Ypač, kai per krizę nebuvo didinamos palūkanų normos, tai sukūrė gana didelį „neteisingumą“.
Antras teigiamas efektas vyriausybėms – dėl infliacijų jos taip pat gavo „viršpelnius“, nes didesnės kainos – didesnės mokesčių pajamos“, – dėstė mintį M.Busila.
Anot jo, panašią situaciją matysime ir toliau, tik viskas vyks nebe taip drastiškai, bet vyriausybės toliau skolinsis pinigus dideliais kiekiais, deficitai bus taip pat nemaži.
„Todėl infliacija ir „rublinių indėlių“ nuvertėjimas tęsis“, – teigė jis.
Neįtikina kova su infliacija
„Man itin ciniškai atrodo apsimestinė kova su infliacija, kai realiai tikslas ir yra infliacija. Jeigu Vyriausybė tikrai norėtų infliaciją pažaboti, tai tą ir darytų – nedidintų biudžeto deficito, nekeltų drastiškai kuro akcizų, kurie ypač veikia šį rodiklį.
Norint sumažinti infliaciją viena iš priemonių yra ir atlyginimų įšaldymas, tuo tarpu Lietuvoje stengiamasi atlyginimų augimą spartinti iki dviženklio skaičiaus.
Čia kaip su rūkymu – tarsi ir norėtum mesti, bet taip gera įtraukti. Gera, kaip yra ir keisti nesinori.
Kojinėj pinigiukus laikyt neatrodo, kaip kvailas sprendimas. Kojinė pabrangs, o pinigiukai nuvertės.
Man nuo pat pradžių tai atrodė vadovėlinis pavyzdys ir dėl tokių veiksmų turėtų pasikartoti scenarijus, kai „nuvertėja gyventojų euriniai indėliai“. Visi sukaupti investiciniai produktai, fondai, pensijų fondai, investiciniai gyvybės draudimai turėjo prarasti savo vertę. Kas ir įvyko. Vienas amerikietis krizės pradžioje tai apibūdino terminu „cash is trash“. Dėl šios priežasties net ir savo artimiausiems asmenims patariau skubiai santaupas paversti paskola ir pirkti turtą. Toks spėjimas pasiteisino, o investicijos į ekonomikos istorijos knygas atsipirko“, – rašė M.Busila.
Jo manymu, Vyriausybės ir toliau „viena ranka vaidins, kad mažina infliaciją“, taigi centriniai bankai ir toliau didins palūkanų normas, o kita ranka didins biudžetų deficitus, spausdins, skolinsis ir didins infliaciją.
„Siunčiu užuojautą indėlininkams ir taupytojams“, – pareiškė M.Busila, tačiau nepamiršo ir turinčiųjų paskolų. Jiems, pasak verslininko, irgi ne ką geresni laikai, nors reikia suprasti, kad taip gerai, kaip buvo per pandemiją, jo manymu, niekada nebus.
