Atsijungimui nuo BRELL „Litgrid“ naudoja kiniškus komponentus: R. Masiulis teigia, kad nebuvo kitos išeities 

Lietuvos elektros sistemos prisijungimui prie Vakarų tinklų ir atsijungimui nuo Rusijos valdomo energetikos žiedo BRELL, elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ įsigijo skyriklius ir jungtuvus, pagamintus Kinijoje, skelbia LRT radijas.

"Litgrid" transformatorinė.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
"Litgrid" transformatorinė.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
R.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
R.Masiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 26, 2023, 9:16 AM, atnaujinta Jul 25, 2023, 10:50 AM

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis patvirtino, kad elektros sistemos operatorė iš tikrųjų įsigijo Kinijoje gamintą įrangą. Visgi, anot jo, siekiant sinchronizacijos, kitos išeities nebuvo. „Malonumo didelio nėra, bet išeičių kitų irgi nėra. Jei Vakarų rangovas prašo, nes kitaip nepastatys objekto, tai nėra kur dėtis“, – pirmadienį LRT teigė R.Masiulis.

„To reikėjo norint, kad į priekį judėtų sinchronizacija“, – paminėjo jis.

Tuo pat metu „Litgrid“ vadovas R.Masiulis neslepia, kad tokios įrangos galima rasti ir kitur, bet tai būtų užtrukę ilgiau ir atsiėję brangiau.

„Vienu ypu atsisakius visų Kinijoje pagamintų laidų ir kitų dalykų sulėtėtų mūsų sinchronizacija, pabrangtų. Procesas juda, kuo toliau, tuo mažiau iš Kinijos perkama, bet tam reikia laiko“, – sakė jis.

Visgi „Litgrid“ vadovas gynėsi: pasak jo, ši įranga nebuvo kiniška, bet Europos gamintojo „Siemens“ gaminama gamyklose, kurios esančios tik Kinijoje.

„Taip, ši įranga yra nupirkta. Bet kas yra svarbu – ji buvo įtraukta mūsų rangovų iš Vokietijos – „Siemens“, – sakė jis. – Gaminami „Siemens“ gamykloje Kinijoje. Tai čia ne Kinijos, o Europos gamintojas, bet gamina Kinijoje ir būtent tik ten“.

Ši kiniška įranga skirta prijungti arba atsijungti nuo perdavimo tinklo. Jai įsigyti nereikėjo atskiro leidimo – „Litgrid“ įtraukė kinišką produkciją į tinkamos įrangos sąrašą, kam atskirų leidimų nereikia.

Nors tokie veiksmai sulaukė parlamentarų ir ekspertų kritikos, Energetikos ministerija teigia suprantanti situaciją, tačiau šiuo atveju reikia suprasti, kad energetikos sistemos įrenginių gamybos ir tiekimo grandinės yra smarkiai diversifikuotos, tad ne visada galima sukontroliuoti, kokioje valstybėje įranga buvo pagaminta.

„Didelius elektros energetikos sistemos įrenginius gamina vos kelios bendrovės pasaulyje, kurios yra diversifikavusios tiekimo grandines ir šių didelių korporacijų sprendimų negalime įtakoti. Tai nėra gerai, tačiau tokia yra realybė. Esant tokiai padėčiai, privalome užtikrinti, jog prekės kilmė negalėtų paveikti kritinių sistemų“, – LRT radijui teigė ministerija.

Šie „Litgrid“ veiksmai sulaukė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno kritikos. Parlamentaras mano, kad tai yra nuoseklumo stokojantis žingsnis, kuris pasiteisintų tik tuo atveju, jei tokios įrangos nebūtų įmanoma įsigyti kitur.

„Reikia vengti tokių sutarčių, ypač per vertybinį aspektą. Bet koks kiniškos įrangos pirkimas nedaro mūsų nuoseklių“, – LRT radijui sakė L.Kasčiūnas.

„Tai būtų vienintelis atvejis, kai dar galėčiau suprasti. Jei kiniška produkcija, kai kitokios nebūtų, tarnautų mūsų strateginiam projektui“, – dėstė jis.

Žiniasklaidai paskelbus, kad sinchronizacijai su Vakarų Europos elektros tinklais naudojami Kinijoje pagaminti komponentai, už procesą atsakingą Lietuvos elektros perdavimo tinklų sistemos operatorė „Litgrid“ tikina, kad Kinijos bendrovės nei šiame, nei kituose strateginiuose energetikos projektuose nedalyvauja.

Jos teigimu, būtina įranga pagaminta „Siemens“ gamykloje Kinijoje, šios įmonės prašymu.

„Litgrid“ informuoja, kad strateginiuose elektros perdavimo sistemos projektuose, įskaitant ir pasiruošimą sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, nedalyvauja Kinijos bendrovės. Įrangą tiekia patikimos Europos ir JAV įmonės, patikrintos pagal nustatytus nacionalinio saugumo reikalavimus“, – pirmadienį, birželio 26 d., išplatintame pranešime spaudai teigia „Litgrid“.

Pirmadienį LRT radijas pranešė, kad sinchronizacijai su Europa ir atsijungimui nuo Rusijos valdomos IPS/UPS sistemos „Litgrid“ įsigijo Kinijoje pagamintus skyriklius ir jungtuvus.

„Litgrid“ iš Kinijos neperka jokios įrangos, kuria gali būti perduodami duomenys, kaip tai numatyta Vyriausybės nutarimuose. Bendrovės vykdomuose projektuose nedalyvauja rangovai ar tiekėjai iš Kinijos“, – tvirtinama pranešime.

Operatorės teigimu, birželį vienas iš tiekėjų, Vokietijos įmonė „Siemens“, paprašė „Litgrid“ į standartinius techninius reikalavimus atitinkančios įrangos registrą įtraukti savo gamykloje Kinijoje pagamintą įrangą.

„Sprendimas priimtas tiekėjui nurodžius, kad jis perkelia įrangos gamybą iš Europos“, – komentuoja „Litgrid“.

„Kai kalbame apie prekes ar paslaugas iš Kinijos, reikia atskirti Kinijos gamintojus ir Europos gamintojus, kurie dalį savo įrangos gamina Kinijoje. Be to, skirtingi reikalavimai taikomi įrangai, kuria gali būti perduodami duomenys – tokiai kaip kompiuteriai, valdymo sistemos, ir elektros tinkle naudojamos pirminės įrangos, tokios kaip jungtuvai. Esame valstybės valdoma įmonė, visas prekes ir paslaugas įsigyjame viešuosiuose pirkimuose, atidžiai laikomės visų įstatymų ir iš Kinijos neperkame įrangos, kuri galėtų kelti riziką nacionaliniam saugumui“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ vadovas R.Masiulis.

Pranešime operatorė patikino, kad sinchronizaciją įgyvendina laikydamasi visų Lietuvoje galiojančių teisės aktų.

Aiškinama, kad strateginių projektų rangovai yra tikrinami pagal nustatytus nacionalinio saugumo reikalavimus prieš pasirašant sutartis, o prieš įtraukiant įrangą į standartinių techninių reikalavimų registrą tikrinama, ar įrangos gamintojams nėra taikomos Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir JAV sankcijos.

Taip pat informuojama, jog Kinijoje pagaminti komponentai dar nėra instaliuoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.