Jis priminė, kad pastaruosius 10 metų Lietuvos pramonė nemažai pasiekė ir jokio rūpesčio nekėlė. Apdirbamosios gamybos produkcijos apimčių indeksai (įvertinus sezono ir darbo dienų skaičių) net buvo vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES).
„Tai neatsitiko savaime: įdėta daug darbo, diegtos inovacijos, tobulintos senos ir vystytos naujos tiekimo grandinės, atrastos ir įtvirtintos naujos rinkos“, – teigė jis.
Lietuva kartu su Danija, Lenkija ir Slovėnija yra šalys, kuriose apdirbamosios gamybos produkcijos indeksai viršija 140 (2015 m. – 100). Tuo metu Liuksemburgo, Portugalijos, Vokietijos ir Prancūzijos apdirbamosios gamybos produkcijos indeksai vos siekia 100, kai ES vidurkis yra apie 112, o euro zonos – 109.
„Tad nors pasirinktas apdirbamosios pramonės vystymosi kelias iki šiol pasiteisino, šiandien akivaizdžiai esame pasiekę naują kritinį tašką, kuris nulems, kokią pramonę turėsime po ateinančių naujų dešimtiems metų.
Tas kritinis taškas – tai keturguba (skaitmeninė, dirbtinio intelekto integravimo pramonėje, robotų diegimo ir energetinė) transformacija, vykstanti vienu metu ir pačiomis nepalankiausiomis išorinės aplinkos sąlygomis: vykstant pasaulio poliarizacijai, tebesitęsiant karui Europoje, nepaprastai išaugus palūkanų normoms (išaugę skolinimosi kaštai), sėlinanti recesijos šmėkla“, – pareiškė V.Janulevičius.
Anot jo, situacija šiuo metu nė kiek negerėja ir tik dar labiau komplikuojasi, mat Lietuvos apdirbamosios gamybos produkcijos apimties indeksas gegužės mėnesį sumažėjo labiausiai, palyginti su kitomis ES šalimis. Skaičius susitraukė net 5,5 punkto, kai tuo metu Slovėnijoje didėjo 11,5 punkto, Kroatijoje augo 7,1 punkto, Čekijoje – 4,2 punkto.
Net ir ES rodiklis padidėjo 1,2 punkto, o euro zonoje – 1,4 punkto.
„Kad ir kokios būtų išorinės aplinkybės, akivaizdu, kad spendimų ir investicijų reikia dabar, todėl labai svarbu neprarasti laiko šiuo momentu planuojant struktūrinę paramą, paleidžiant paskolų mechanizmus, nedarant klaidų diegiant mokesčių pakeitimus. Laiku transformavę savo pramonę, orientuodamiesi į tvarumo ir energetinio efektyvumo kriterijus, tapsime vieni patraukliausių tarptautinėse rinkose.
Žalieji viešieji pirkimai, kurie sudarys didžiąją dalį nuo 2025 m., leis daugeliui įmonių, kurios spės persiorientuoti mažindamos gamyboje CO2 emisiją, su savo produkcija būti visų europinių rinkų prioritetų sąraše“, – rašo LPK prezidentas.
