Medienos ir baldų pramonės gamybos apimtys toliau po truputį mažėja, bet reikia džiaugtis, jog bent didelių sukrėtimų nebėra. „Situacija lieka stabiliai sudėtinga, bet neblogėja“, – pabrėžė A.Izgorodinas.
Be to, atskiruose energijai imliuose sektoriuose gerėja gamybos rodikliai – nemetalo mineralinių produktų (cemento) gamybos apimčių trajektorija atrodo išties pozityviai, bent dalis energijai imlių įmonių atnaujina gamybą dėl sumažėjusių energetikos kainų.
Nors štai mažėjanti trąšų gamyba toliau riboja Lietuvos pramonės gamybos apsukas.
„Inžinerinės pramonės sektoriai labiausiai palaikė Lietuvos pramonės gamybos rodiklius (neleido bendroms pramonės gamybos apimtims labiau nukristi), tačiau ir čia matosi sulėtėjimo požymiai: elektronikos ir transporto priemonių sektoriuose gamybos augimo tempas lėtėja.
Žiūrint į gamybos trajektoriją, panašu, kad šiems sektoriaus antras pusmetis gali būti kiek prastesnis“, – komentavo situaciją jis.
Europos Komisijos atliekamos euro zonos pramonės įmonių apklausos rodo, kad kol kas euro zonos pramonės lūkesčiai blogėja per visus komponentus. „Kol kas nematau kontraktinės gamybos iš euro zonos valstybių šuolio Lietuvos pramonėje“, – teigė ekonomistas.
Tačiau Europos Komisijos apklausų rezultatai rodo, kad euro zonos vartotojų lūkesčiai sparčiai atsigauna, gyventojai vis geriau vertina savo finansų perspektyvas, nuomonę apie euro zonos ekonomikos perspektyvas, po truputį pozityviau ima žvelgti ir į išlaidas dideliems pirkiniams, o tai gali būti geras ženklas.
„Po 3–4 mėn. galime sulaukti teigiamo euro zonos vartojimo siurprizo, o tai yra gera naujiena Lietuvos pramonei“, – teigė A.Izgorodinas.
Visgi neverta nusisukti ir nuo galinčių kilti rizikų, tad dabar jis rekomenduoja stebėti pramonės produkcijos kainų dinamiką euro zonoje.
„Europos Komisijos apklausos rodo, kad euro zonos gamintojai sparčiai koreguoja žemyn nuomonę apie pardavimų kainas (mažėja pramonės įmonių, kurios ketina kelti kainas, daugėja pramonės įmonių, kurios ketina kainas mažinti).
Netrukus Lietuvos gamintojai gali sulaukti spaudimo iš Vakarų gamintojų mažinti gamybos kainas. Daliai Lietuvos gamintojų tai bus sunki užduotis turint omenyje spartų darbo užmokesčio augimą pramonės sektoriuje.“
2023 m. birželį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 2,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,3 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 0,3 proc.), praneša Valstybės duomenų agentūra.
Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija – 47,8 proc. (nepašalinus – 52,3 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 35,1 proc. (nepašalinus – 0,3 proc.), mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo – 14,6 proc. (nepašalinus – 14,2 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 7,7 proc. (nepašalinus – 14,9 proc.), maisto produktų gamybos produkcija – 0,9 proc. (nepašalinus – 0,8 proc.).
2023 m. sausio–birželio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 17,6 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 6,6 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 5,8 proc.).
