Vidaus vandenų kelių direkcija (VVKD) nuveikė puikų darbą – pastatė 500 bunų, kurios valo ir giliną Nemuną. Pastatė 5 plaukiojančias degalines kateriams, bet to nepakanka – norisi daugiau. Lenkijoje ir kitose valstybėse upės ir kanalai naudojami ženkliai intensyviau. Kuriasi nuomos, nakvynės ir maitinimo verslai, kurie leidžia šeimoms turėti mažus, bet tvarius verslus. To norėtųsi ir Lietuvoje.
Tenka plaukioti laivu ir džiugu, kad dabar netenka teršti gamtos pilant kurą iš bakelių, nes VVKD įrengė degalines. Įsivaizduokite, kaip reikia 200 litrų degalų baką pripilti su 20 litrų bakeliais. Kad ir koks taiklus būtumei, tikrai dalis kuro pateks į vandenį ir nė vienas Lietuvos gamtą mylintis žmogus to nenori.
Taip pat VVKD sutvarkė Nemuno vandens kelią nuo Kauno iki Nidos – džiugu matyti švytinčius kelią žyminčius ženklus, kurie saugiai nukreipia laivavedį ten, kur galima plaukti. Bet ir vėl yra vienas BET, Nemunas perkirstas hidroelektrinės. Reikia šliuzo, kuris kaip ir žuvitakis yra privalomas kiekvienai elektrinei.
Nebaigti darbai – užkištas Šventosios uostas, mažų laivų uostai Nidoje ir Klaipėdoje. Klausimas: gal galėtume turėti uostą Palangoje, kur visi verslininkai paplotų, kad galės uždirbti daugiau, nes galės konkuruoti su Nida?
Laukia sunkūs darbai ir norėtųsi, kad jie būtų daromi daug greičiau. Lietuva yra vandens kraštas ir tai yra milžiniškas turtas. Norėtųsi plaukiant Kuršmarėse matyti daugiau Norvegijos, Švedijos ir Suomijos bei Baltijos šalių vėliavų, kurios atvežtų turistus per Baltiją į mūsų turizmui patrauklią gamtos idilę.
Galiausiai, kur mūsų laivybos pramonė, kuri buvo plėtota tarpukaryje? Ties Kaunu Nemune buvo kamščiai prekybinių laivų, kurie ekologiškesni ir pigesni nei sunkvežimiai.
