Užimtumo tarnybos tyrimo duomenimis, tai nurodžiusių emigrantų – daugiau nei pusė, net 55 proc. emigrantų. Skelbiama, kad šis skaičius yra 15 proc. didesnis nei prieš trejus metus.
Apie tai, kad prasmingai susikurti gyvenimą galima ne tik svečioje šalyje, bet Lietuvoje, liudija ir emigracijoje penkerius metus praleidusios Kristinos Puodžiūnienės istorija.
Baigusi socialinės pedagogikos studijas per ekonomikos krizę moteris Lietuvoje nesusirado darbo ir su būsimu vyru išvyko į Airiją. Šioje šalyje jau keletą metų gyveno Kristinos motina, todėl jiems buvo lengviau įsitvirtinti. Penkerius metus moteris dirbo Droghedos miesto salotų fabrike, o aplinkos inžinerijos studijas Lietuvoje baigęs jos vyras Tomas – fasuotoju ir apsaugos darbuotoju.
„Grįžti į Lietuvą buvo labiau vyro iniciatyva. Jis sakė, kad jei toliau liks Airijoje ir dirbs būtent tokį darbą, degraduos kaip specialistas“, – teigė moteris.
Jauna šeima į gimtąją Marijampolę sugrįžo prieš keletą metų. Įsikūrė mieste, kur viskas pažįstama, o dabar savo ateitį sieja tik su Lietuva. Pradžioje Kristina dirbo tik puse etato, nes augino du mažamečius vaikus.
Šiemet ji tapo Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriuje informavimo vyriausiąja specialiste. Tačiau ši darbo vieta buvo laikina. Neseniai laimėjusi konkursą Migracijos departamento Marijampolės skyriuje, ji pasirinko stabilesnį neterminuotą darbą. Šiame mieste inžinieriumi dirba ir Kristinos vyras.
Šalia turimų darbų šeima dar sukūrė nedidelį verslą, Savaitgaliais nuomoja autobusiuką vestuvėms, mergvakariams, bernvakariams ir kitiems susibūrimams. Anksčiau nuomojo ir batutus, bet suprato, kad turi per daug veiklų, ir pastarojo sumanymo atsisakė.
„Paskaičiavus finansiškai, mums neapsimoka kitur vykti. Labiausiai trūksta tik mamos, ir vienos sesės, kuri vis dar liko svetur“, – sakė Lietuvoje su šeima įsitvirtinusi Kristina.
Kaip parodė emigrantų nuomonės apklausa, svetur gyvenančių lietuvių lūkesčiai – ne tik geras atlyginimas (61,7 proc.). Net 53,4 proc. apklaustųjų itin svarbu – šeima, draugai ir artimieji. Galimybę dirbti mėgstamą darbą nurodė 30,1 proc., kultūrinius ir politinius pokyčius visuomenėje – 25,6 proc.
Palyginti su ankstesne apklausa, 2,2 proc. sumažėjo norinčių gyventi didžiuosiuose miestuose ir 2,9 proc. padaugėja norinčių gyventi regionuose.
