Taip pat Lietuvai siūloma didinti investicijas į pinigų plovimo prevenciją, koordinuoti veiksmus su kitomis regiono valstybėmis.
„Atsižvelgdama į TVF rekomendacijas, Lietuva kartu su kitomis Šiaurės ir Baltijos šalimis stiprins finansų rinkos dalyvių priežiūros institucijų bendradarbiavimą, taip užtikrindama tolesnę regiono pažangą finansų sektoriaus skaidrumo srityje“, – rašoma LB pranešime.
TVF pirmadienį pristatė regioninę Šiaurės ir Baltijos šalių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių ir pažeidžiamumo analizę.
„TVF rekomenduoja vykdyti nuolatinę tarptautinių finansinių srautų stebėseną ir keistis informacija apie tendencijas makrolygiu, tiksliau nustatyti šalis, kurios potencialiai kelia su pinigų plovimu susijusią grėsmę Šiaurės ir Baltijos šalių regionui.
Siekiant tobulinti rizika pagrįstą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priežiūrą, ataskaitoje teikiama rekomendacija rinkti daugiau tarptautinių duomenų ir papildomai investuoti į pažangias duomenų analizės priemones, taikyti koordinuotus priežiūros veiksmus su didžiausia rizika susiduriantiems bankams. Galiausiai, siekiant apsaugoti finansų sistemą nuo pinigų plovimo sukrėtimų, rekomenduojama ir toliau analizuoti finansinio vientisumo pažeidimų poveikį finansiniam stabilumui“, – teigia centrinis bankas.
LB pranešime rašoma, kad TVF ataskaita vertinama palankiai, tikimasi, kad Fondo analizės išvadomis, „kaip gerąja praktika“, vadovausis ir privatus sektorius.
LB teigimu, TVF akcentavo, jog Lietuva padarė pažangą pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje, šalį įvertino tarptautinis Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL).
„Padarėme didelę pažangą, kurią pripažino ne vienas tarptautinis stebėtojas“, – pirmadienį TVF analizės rezultatų pristatymo renginyje teigė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.
Pasak jo, LB pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai ir TVF rekomendacijų įgyvendinimui ketina skirti papildomus išteklius. Kartu centrinio banko atstovas pažymėjo, kad ypatingas dėmesys bus kreipiamas į kriptovaliutų sektorių.
„Viena svarbiausių Lietuvai skirtų rekomendacijų – užtikrinti artimą bendradarbiavimą tarp visų institucijų. Tai išliks itin svarbu, ypač kalbant apie kritovaliutų sektoriaus plėtrą Lietuvoje, kuri pastaraisiais metais buvo gana sparti“, – kalbėjo S. Krėpšta.
„Lietuvos institucijos šiuo metu rengia tolesnes kriptovaliutų sektoriaus reguliavimo priemones“, – pridūrė jis.
Anot S. Krėpštos, Šiaurės ir Baltijos šalių finansų rinkų sistemos yra glaudžiai susijusios, todėl valstybėms yra itin svarbu bendradarbiauti ir identifikuoti rizikas viso regiono mastu. Jo teigimu, tą galėtų atlikti viena bendra institucija.
„Mums reiktų institucijos, kuri (...) koordinuotų tyrimus ir priemones, kuriomis būtų galima užkardyti rizikas visame regione. Mums taip pat reikia labai vieningos procedūros toms rizikoms suvaldyti. Tą viena bendra institucija ir galėtų įgyvendinti“, – teigė S. Krėpšta.
Lietuva ir dar 7 regiono valstybės atlikti finansinių srautų šalyse, priemonių užkardyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo operacijas efektyvumo bei poveikio finansiniam stabilumui analizę paprašė 2021 metais.
