„Jeigu norime, kad šalies lokacijose vis dar būtų filmuojami tokie serialai kaip „Černobylis“ ar „Keisti dalykai“, sudarykime sąlygas kino industrijai ir toliau mokėti mažesnį pelno mokestį.
Ilgametė lengvata sukūrė stiprų ekonomikos sektorių ir užaugino profesionalų kartą, todėl valstybė turėtų užtikrinti, kad įdirbis neprapultų ir industrija klestėtų“, – siūlo E. Gentvilas.
Jo duomenimis, nuo 2014 m., kai įsigaliojo lengvata, iki 2022 m. Lietuvos kino centras šalies įmonėms išdavė 792 investicijos pažymas filmams kurti. Pasinaudojusios pelno mokesčio lengvata, anot E. Gentvilo, jos investavo 68,6 mln. eurų.
Pagal galiojantį įstatymą, lengvata turėtų būti atšaukta šių metų pabaigoje – liberalai kviečia sekmadienį prasidedančioje Seimo sesijoje ją pratęsti iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Kaip pažymima pranešime žiniasklaidai, analogišką pataisą mokesčių reformos pakete yra numačiusi Finansų ministerija. Vis dėlto reformos projektų perspektyvai liekant neaiškiai, liberalai ragina dėl lengvatos susitarti atskirai, kol nesuėjo jos galiojimo terminas.
Pelno mokesčio įstatymo nuostatos įpareigoja, kad ne mažiau kaip 80 proc. visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų būtų patiriama Lietuvoje.
„Sukurta ekosistema užtikrina didelį Lietuvos konkurencinį pranašumą pritraukiant industrijos lyderius kaip „Netflix“ ar HBO ir kitus. Šiais laikais kinas Lietuvos kultūrai yra tokia pat svarbi šaka kaip lazerių ar puslaidininkių gamyba pramonei“, – pabrėžia E. Gentvilas.
