Draudimo brokeris „Aon Baltic“ ragina visus pervežimo rinkos dalyvius būti atidžius ir savo kroviniams gabenti pasitelkti tik patikrintus ir gerai žinomus vežėjus, o siekiant sumažinti nuostolius, vadovautis keliomis taisyklėmis.
„Šiuolaikinis krovinių gabenimas paprastai organizuojamas naudojantis internetinėmis krovinių pervežimo biržomis, tą patį krovinį iki galutinio taško gali gabenti keli vežėjai.
Gabenant brangius krovinius labai svarbu kontroliuoti, kad pervežimų grandinėje dalyvautų tik patikimos bendrovės, nes pastaruoju metu vėl suaktyvėjo fiktyvūs vežėjai, angliškai vadinami „fake carriers“, kurie pasisavina gabenamas prekes“, – pasakoja draudimo įmonės vyriausioji žalų ekspertė Zita Liugailaitė.
Draudimo ekspertė teigia, kad vien nuo minėtų nusikaltėlių, kurie naudojosi Lenkijoje registruotu vežėjų įmone, nukentėjo mažiausiai 38 įvairių šalių krovinių savininkai, o su „Aon“ vežėjų civilinę atsakomybę apdraudę vežėjai prarado net 7 brangius krovinius. Visais atvejais dingusio krovinio vertė buvo artima arba didesnė kaip 100 tūkst. eurų.
Pasak draudimo brokerio atstovės, įvykių tyrimas rodo, kad fiktyvūs vežėjai pasidomi krovinio turiniu – tai nesukelia įtarimo, nes paprastai taip elgiasi visi vežėjai, kuriems svarbu žinoti, koks krovinys gabenamas.
Tačiau fiktyvūs vežėjai savo nusikaltimų taikiniais pasirenka brangesnes prekes, kurias galima greitai realizuoti: taip šiemet dėl minėto lenkiško fiktyvaus vežėjo jau dingo 4 vilkikai su saulės baterijomis (po 92 tūkst. eurų), 2 – su alkoholio kroviniu (129 tūkst. eurų), dar vienas – su molibdenu (160 tūkst. eurų).
Z. Liugailaitė atkreipia dėmesį, kad ypač didelio nusikaltėlių susidomėjimo sulaukia juodojoje rinkoje greitai realizuojamos prekės – pavyzdžiui, alkoholis, tabakas, elektroninė ir buitinė technika, brangi apranga ir avalynė, kosmetika ir parfumerija, padangos, automobilių dalys, maisto produktai.
„Minėti įvykiai klostėsi panašiai: kažkuriame etape į vežėjų grandinę įsitraukė ta pati Lenkijos įmonė, turinti teisę gabenti krovinius. Bendravimas su šiuo vežėju vyko el. paštu ir mobiliuoju ryšiu.
Kai prekės pateko šiam vežėjui, jis kurį laiką palaikė ryšį su užsakovais, tačiau vėliau dingo ir nustojo atsiliepti į skambučius, – aiškina Z. Liugailaitė. – Netekę krovinio į mus kreipėsi vežėjo civiline atsakomybę apsidraudę klientai, o mes iškart apie įvykį informavome draudimo įmones, organizavome detektyvų įsitraukimą į tyrimą bei patarėme klientams kreiptis į policiją.“
Nusikaltėliai turi keletą schemų, kaip apsimesti patyrusiais vežėjais
Z. Liugailaitės teigimu, šiuo metu susiklosčiusiomis sąlygomis išvengti fiktyvių vežėjų nėra paprasta, nes į svetimą turtą nusitaikiusios nusikaltėlių grupuotės yra patyrusios bei naudojasi įvairiomis veikimo schemomis.
Jos gali apsimesti žinomais krovinių vežėjais, įsteigti fiktyvias pervežimo įmones arba įsigyti jau sukurtas ir gerą pervežimo istoriją turinčias įmones, kad vėliau galėtų pasiekti galutinį tikslą – gauti brangų krovinį ir jį pasisavinti.
Ekspertė pataria vengti užsakymų su vežėjais, kurie bendrauja tik mobiliaisiais telefonais ir nemokamomis, anoniminėmis el. pašto paskyromis, pavyzdžiui, „Gmail“, „Hotmail“ arba panašiomis.
Kilus įtarimų dėl kontaktinio asmens ar transporto vadybininko, rekomenduojama nedelsiant tiesiogiai susisiekti su įmonės vadovu ir gauti patvirtinimą, kad toks asmuo įmonėje išties dirba.
Ypač atsargiai reikia vertinti įmones, siūlančias mažesnes nei rinkoje pervežimo kainas, o didelės rizikos ir brangiems kroviniams rinktis tik laiko patikrintus ir patikimus vežėjus.
„Patariame niekada brangių krovinių neduoti pirmą kartą surastiems vežėjams, o pervežimo užsakyme riboti ekspedijavimo galimybę – t. y., tiksliai žinoti, koks vežėjas veš konkretų krovinį. Laikantis tokių taisyklių, mažėja rizika, jog pervežimo grandinėje įsiterps fiktyvūs vežėjai“, – sako Z. Liugailaitė.
Draudimo ekspertė siūlo atsargiai vertinti, jei vilkikas arba vairuotojas keičiami prieš pat paimant prekes, o ypač pavojingais laikotarpiais įvardina penktadienius bei prieššventines dienas – jomis nusikaltėliai laimi laiko, nes apie iškilusias problemas pranešama su uždelsimu.
Bendraujant su vežėjais Z. Liugailaitė taip pat rekomenduoja reikalauti pateikti draudimo dokumentus ir veiklos licenciją, taip pat patikrinti, ar jie nėra akivaizdžiai padirbti. Padirbtuose dokumentuose dažnai būna rašybos klaidų arba yra įvairių kalbų derinių.
Z. Liugailaitė siūlo visais atvejais reikalauti, kad vairuotojo duomenys bei vilkiko ir priekabos informacija būtų pateikta nedelsiant, įsitikinti, kad įmonės darbuotojai mokėtų reikiamą užsienio kalbą ir gebėtų patikrinti dokumentus. Ypač didelį dėmesį draudimo ekspertė siūlo atkreipti į tas įmones, kuriose neseniai keitėsi savininkai – gali būti, kad jais tapo nusikalstamo pasaulio atstovai.
„Gamintojams, norintiems greito žalos atlyginimo, tokiu atveju rekomenduojame būtinai drausti krovinius, ne tik pasikliauti savo vežėjo turimu CMR atsakomybės draudimu. Taip pat patariame laikytis kelių taisyklių, kurios padės pasirinkti patikimą vežėją, greičiau atpažinti sukčius ir rimčiau apsaugoti savo turtą“, – teigia draudimo ekspertė.
Pagrindinės taisyklės
Z. Liugailaitė rekomenduoja planuoti kelionę ir saugias sustojimo vietas iš anksto, nes dauguma vagysčių įvyksta vairuotojui sustojus nakties poilsio.
„Įsitikinkite savo darbuotojų patikimumu ir pasirūpinkite, kad brangių krovinių gabenimo detales žinotų tik ribotas skaičius žmonių.
Rakinkite transporto priemones, laikykite įjungtą signalizaciją, o pačias transporto priemones, esant galimybei, parkuokite taip, kad būtų užblokuotas priėjimas prie durų – bet kuri kliūtis mažina nusikaltėlių galimybes pavogti krovinį, – vardina Z. Liugailaitė. – Venkite „pagarsėjusių“ nusikaltimais vietų ir stovėti prie iškrovimo vietos – praktika rodo, kad pavojingiausios vietos yra likus apie 4 val. iki krovinio paskirties taško, o vairuotojai dažnai būna sekami.
Atidžiai tikrinkite, ar sutampa prekių iškrovimo vieta su dokumentuose pateiktu adresu, o prieš atvykdami iš anksto patikrinkite, ar prekių iškrovimo vieta atvykus dirbs.“
