Biometano gamybos projektą įgyvendina bendrovė „Tube Green“ kartu su bioetanolio ir biodujų gamintoja „Kurana“. Projekto investicijų suma siekia 15 mln. eurų, dalis investicijų finansuota Klimato kaitos programos lėšomis. „Tube Green“ biometano gamykla, bendradarbiaujant su Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Amber Grid“ buvo prijungta prie šalies dujų perdavimo tinklo ir jau tiekia biometaną į sistemą.
Pasak „Kuranos“ generalinio direktoriaus Jurgio Polujansko, Pasvalio rajone įgyvendinamas projektas padės Lietuvai siekti ambicingų žaliosios energetikos tikslų. „Tube Green“ bus pirmoji ir kol kas vienintelė gamykla Lietuvoje, kuri biometaną tieks į magistralinį dujotiekį. Biometano panaudojimo galimybės yra plačios – nuo pramonės iki transporto sektoriaus, kuris ypač priklausomas nuo naftos degalų. Sparti biometano plėtra padės Lietuvai mažinti iškastinio kuro vartojimą ir įtvirtinti energetinę nepriklausomybę“, – teigė J. Polujanskas.
„Tube Green“ įdiegė pažangią ir aukščiausius aplinkosaugos standartus atitinkančią biometano išgryninimo technologiją, kuri neskleis triukšmo ir kvapo. Biometano gamybos ir transportavimo metu taršos išmetimų į aplinką nebus.
Planuojamas biometano proveržis
„Pradėjus veikti „Tube Green“ biometano jėgainei, Lietuvoje žengtas tvirtas žingsnis dekarbonizacijos tikslų siekiančiame žaliųjų dujų versle. Nuo šiol Lietuvos dujotiekyje teka ne tik gamtinės, bet ir išvalytos, iš atsinaujinančių išteklių pagamintos žaliosios dujos. Esame pirmieji tarp kaimyninių šalių prie dujų perdavimo tinklo prijungę stambią biometano gamyklą. Tai mums suteikė daug vertingos patirties ir esame dar stipresni toliau kurdami biometano verslo ekosistemą Lietuvoje“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje yra numatyta, kad iki 2030 metų 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Alternatyvių degalų įstatyme numatyta, kad 2030 m. biometanas ir žaliasis vandenilis turėtų sudaryti bent 5 proc. transporto suvartojamos energijos.
Europos Komisijos patvirtintame „RePowerEU“ plane numatytas biometano gamybos tikslas – 35 mlrd. kubinių metrų per metus. Sparti biometano plėtra leistų diversifikuoti ES gamtinių dujų šaltinius, o 2050 metais biometanas sudarytų jau 30–50 proc. visų ES naudojamų dujų.
Įmonė planuoja plėtrą
Ateityje „Tube Green“ planuoja plėsti veiklą – svarstomos galimybės pradėti sintetinių degalų, žaliojo vandenilio gamybą. Taip pat ketinama išplėsti biometano gamybos pajėgumus – kiti biometano gamintojai galės atvežti savo biometaną į „Tube Green“ ir perpumpuoti į magistralinį dujotiekį.
„Kuranos“ vadovas J. Polujanskas akcentavo, kad siekiant biometano proveržio, reikia įvertinti, ar pakaks žaliavos biometano gamybai.
„Siekiant gaminti didelius biometano kiekius, svarbu išlaikyti pirmosios kartos biodegalų pramonę, kuri gali patiekti pakankamą biometano gamybai atliekų kiekį. Kitu atveju susidursime su žaliavos stygiumi ir tikslai dėl biometano ir žaliojo vandenilio proveržio taip ir liks neįgyvendinti“, – teigė „Kuranos“ vadovas.
„Amber Grid“: į Lietuvos dujų perdavimo tinklą pirmą kartą tiekiamos žaliosios dujos
Iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje pagamintų žaliųjų dujų molekulės jau cirkuliuoja šalies dujų perdavimo tinkle. Tai – pirmas kartas, kai į gamtines dujas perdavimo sistemoje įmaišomos Lietuvoje pagamintos žaliosios dujos, praneša „Amber Grid“.
Biometaną į perdavimo tinklą tiekia Pasvalio rajone naujai atidaryta „Tube green“ biometano gamykla, kurios įrenginiai, įgyvendinus bendrą „Amber Grid“ ir „Tube green“ projektą buvo prijungti prie dujų perdavimo sistemos. Kasmet iš šios gamyklos į perdavimo sistemą numatoma įleisti apie 100 tūkst. megavatvalandžių (MWh) biometano. Tai sudarys iki 1 proc. viso Lietuvos dujų poreikio.
„Biometano plėtra, kaip nauja energetikos veiklos kryptis prisidės prie energetikos ir transporto poveikio aplinkai mažinimo. Džiaugiamės dideliu užklausų srautu ir neabejojame, kad Lietuvoje užaugs gana naujas, žalios energijos verslas. Mums naują uždavinį – biometano gamyklos prijungimą prie dujų perdavimo sistemos atlikome greitai ir išmokome naujų dalykų. Šiandien jau veikianti pirmoji biometano jėgainė yra geros partnerystės, kokybiško projekto valdymo ir tvaraus verslo pavyzdys“, – pranešime sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.
Dėl galimybės tiekti biometaną į „Amber Grid“ tinklą per pastaruosius metus kreipėsi apie 20 įmonių, kurios gavo preliminarias prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas. Su kai kuriomis jau sudarytos prijungimo sutartys. Nemaža dalis besikreipusių įmonių planuoja prie perdavimo sistemos prisijungti 2024–2025 metais.
„Amber Grid“, sudarydama verslui lankstesnes sąlygas, siūlo ir tipinę biometano prijungimo sutartį, kai biometano gamintojas įsipareigoja pats savarankiškai pastatyti magistralinio dujotiekio atkarpą, kurią operatorius prijungs prie perdavimo sistemos. Tokias prijungimo sutartis su „Amber Grid“ šiuo metu yra pasirašę du klientai. Skaičiuojama, kad jei būtų įgyventini visi prie perdavimo sistemos planuojami prijungti projektai, į tinklą būtų galima priimti apie 2 TWh biometano per metus. Ilgojoje perspektyvoje biometano kiekis Lietuvoje galėtų padidėti net iki 2,5 TWh per metus.
Skatinant žaliųjų dujų plėtrą, „Amber Grid“ taip pat administruoja žaliųjų dujų kilmės garantijų sistemą. Pastaroji užtikrina žaliųjų dujų atsekamumą ir užtikrintumą vartotojams dėl dujų kilmės. Tai gamintojams padidina galimybes realizuoti biometaną už kainas, įvertinančias dujų tvarumo vertę ir rinkos sąlygomis plėtoti naujus žalių dujų gamybos pajėgumus.
Lietuvoje pradėjus veikti biometano gamybai, atsiveria galimybės žaliųjų dujų naudojimui šalies viduje ar eksportui į kitas ES valstybes, pasinaudojant veikiančia kilmės garantijų sistema. Artimiausiu metu „Amber Grid“ klientams pristatys automatizuotą kilmės garantijų administravimo įrankį, leisiantį patogiai atlikti kilmės garantijų transakcijas.
Iš maisto ar žemės ūkio atliekų gaminamas biometanas yra žiedinės ekonomikos dalis ir laikomas viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių, aktyviai plėtojama daugelyje Europos valstybių.
