Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pirmadienį feisbuke paskelbė turintis vieną gerą ir vieną blogą naujieną. Bloga ta, kad infliacija vėl ėmė augti, o gera ta, kad ji auga mažiau, nei tikėtasi.
„Tad šiuo momentu gal reikia net pasidžiaugti, kad šių metų rugsėjo mėnesį palyginus su rugpjūčio mėnesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo tik 0,5 procento, nes „Eurostat“ prognozavo net 0,7 proc. siekiantį prekių ir paslaugų kainų didėjimą“, – rašė V.Janulevičius.
Labiausiai brango vartojimo prekės, jų kainos didėjo 0,8 proc., o paslaugų kainos 0,2 proc. mažėjo.
„Bet čia dar ne visa painios meilės ir nemeilės infliacijai istorija. Metinė infliacija Lietuvoje rugsėjo mėnesį siekė 3,7 proc. (ir tai yra mažiau nei prognozavo „Eurostat“ – 4,1 proc.), tačiau tuo metu, kai vartojimo prekių kainų metinis augimas rugsėjo mėnesį siekė 1,8 proc., tai paslaugų kainų metinis pokytis siekia net 8,7 procentus.
Vidutinė metinė infliacija, tiek prekių, tiek paslaugų, dar iki šiol siekia dviženklius skaičius. Vidutinė metinė vartojimo prekių ir paslaugų kainų infliacija 2022–2023 metų rugsėjį siekė 14,2 proc., o vartojimo prekių per tą patį laikotarpį siekė – 15,2 proc., savo ruožtu vartojimo paslaugų – 11,6 proc.“, – teigė jis.
Paslaugų sektorius, pagal šalies ekonomikos struktūrą, Lietuvoje generuoja apie 30 proc. kainų pokyčių rodiklio.
„Vadinasi, jau nebe prekės, bet paslaugų kainų pokyčiai kelia šalyje ekonomikos problemas. O tam svertus turi ir centrinė valdžia. Nes paslaugų kainų nemenką dalį sudaro atlyginimo lūkestis. Pripažinkime, nuo valdžios tas lūkestis irgi šiek tiek priklauso.
Savo ruožtu kainų augimas euro zonoje, prognozuojamas rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, bus lėtesnis ir sieks apie 0,3 proc.“, – komentavo V.Janulevičius.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sugebėjo įžvelgti ir keturias teigiamas tendencijas infliacijos fone.
„Metinė infliacija Lietuvoje rugsėjo mėnesį nukrito iki 3,7 proc. – tai, švelniai tariant, yra gerokai mažiau nei praeitų metų rugsėjį, kuomet infliacija siekė net 24,1 proc.“, – feisbuke skelbė Ž.Mauricas.
Be to, metinė infliacija Lietuvoje tapo mažesnė nei euro zonos vidurkis.
„Nieko nuostabaus, nes esame ne kartą sakę, kad šių metų pabaigoje Lietuvoje infliacija taps mažesnė nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Visų pirma, taip yra todėl, kad energetikos ir maisto kainos daro santykinai didesnį poveikį Lietuvos infliacijai, o ES infliacijai didesnį poveikį turi paslaugų kainų pokyčiai. Atitinkamai, energetikos kainoms krentant, maisto – nebekylant, o paslaugų – tebekylant, bendra euro zonos (ir ES) infliacija tapo didesnė nei Lietuvoje.
Be to, Lietuva santykinai mažiau kišosi į laisvą rinką, dirbtinai ribodama energijos prekių kainas (išskyrus elektros), tad po spartesnio energetinių kainų kilimo praeitais metais, šiais metais turime spartesnį kritimą. Pavyzdžiui, Vengrijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje vis dar yra stebimas metinis energetinių prekių kainų augimas, o Vokietijoje – vos 0,8 proc. kritimas, tad šiose šalyse bendra infliacija taip pat yra didesnė nei Lietuvoje“, – aiškino ekonomistas.
Trečia teigiama tendencija ta, kad Lietuvoje rugsėjį, pirmą kartą nuo 2020 metų, buvo stebimas nežymus mėnesinis paslaugų kainų kritimas, o metinis augimas sulėtėjo iki vienaženklio skaičiaus (8,7 proc.).
„Tikėtina, kad kitais metais matysime dar lėtesnį paslaugų kainų augimą, kuris sieks apie 5 proc. (2022 metais siekė 12,2 proc.)“, – teigė Ž.Mauricas.
Jis pridūrė, kad sumažėjusi infliacija yra gera žinia gyventojams, nes atlyginimams bei pensijoms tebeaugant sparčiai, daugumos gyventojų perkamoji galia auga. Tačiau sumažėjusi infliacija gali tapti tikru galvos skausmu prie didelio kainų augimo jau spėjusioms įprasti įmonėms, taip pat prie „viršplaninių“ pajamų, kurias atnešė sparčiai pašokusi infliacija, įpratusiam viešajam sektoriui.
„Tad sumažėjus infliacijai, 2024 metais galime sulaukti didesnio nedarbo ir įmonių bankrotų lygio bei diržų veržimosi (mokesčių kėlimo ir / arba išlaidų mažinimo)“, – įspėjo ekonomistas.
