Mat 2024-aisiais jau galios Mastrichto kriterijai, kurie buvo suspenduoti pandemijos laikotarpiu.
Tai reiškia, kad kiekvienos euro zonos valstybės skola turės būti ne didesnė kaip 60 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP), o biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc. BVP.
Finansų ministerijos parengtame projekte numatyta, kad kitąmet biudžeto deficitas sieks 2,9 proc. BVP. Tad galimybės didinti išlaidas – minimalios.
Kita vertus, išlaidos, palyginti su šiais metais, ir taip augs nemenkai – beveik 1,5 mlrd. eurų, arba 7,9 proc. Krašto apsaugai skirtas finansavimas bus dvigubai didesnis nei 2020-aisiais ir pirmą kartą viršys 2 mlrd. eurų kartelę.
Dar vienas strateginis tikslas – kitąmet gerokai didinti gyventojų pajamas.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo sausio turėtų kilti penktadaliu – iki 751 euro, o minimali mėnesio alga (MMA) – 10 proc. – iki 924 eurų.
Apskaičiuota, kad dėl MMA ir NPD pokyčių atlyginimas į rankas išaugs 75 eurais.
Mokytojų atlyginimams pakelti numatyta 343 mln. eurų, taip pat ketinama didinti kultūros ir meno, socialinių darbuotojų, teisėjų, prokurorų, ugniagesių, viešojo sektoriaus darbuotojų algas.
Medikų uždarbiui kelti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo žadama skirti 179 mln. eurų.
Augs vadinamieji vaiko pinigai – iki 96,25 euro per mėnesį (10,5 euro daugiau nei šiuo metu), o bendrai paramai pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms ketinama skirti beveik 212 mln. eurų.
Dar didesnė suma – 519 mln. eurų – atiteks maždaug 623 tūkst. pensininkų. Vidutinė senatvės pensija išaugs 70 eurų per mėnesį.
Užmojai gana platūs, bet viską įgyvendinti bus sudėtinga. Pirmiausia dėl to, kad Finansų ministerija numačiusi itin optimistinį pajamų augimą, – planuojama jų surinkti 9,4 proc. (1,46 mlrd. eurų) daugiau nei šįmet, iš viso – 17,01 mlrd. eurų.
Ekonomistas A.Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad, įvertinus numatomą infliacijos (projekte prognozuojama, kad kitąmet ji sieks 2,9 proc.) įtaką, biudžeto pajamos augs beveik dvigubai sparčiau nei nominalus BVP (jo augimo prognozė – 1,7 proc.).
Kadangi išlaidos didės tik šiek tiek mažiau nei įplaukos, pasiekti 3 proc. BVP biudžeto deficito rodiklį gali būti gana sudėtinga. Ypač pirmąjį pusmetį, kuris dėl gausėjančių pasaulio ekonomikos rizikos ženklų ir prastėjančių jos perspektyvų gali būti labai įtemptas.
O jeigu deficitas perkops 3 proc. BVP, gali pradėti augti valstybės obligacijų pajamingumas, o tai reikštų didesnes skolos aptarnavimo išlaidas.
„Todėl vienas pagrindinių 2024 m. biudžeto tikslų turi būti ne tik investicijos į gyventojų pajamų bei perkamosios galios palaikymą, bet ir pajamų surinkimo užtikrinimas“, – teigė A.Izgorodinas.
Ekonomistė I.Genytė-Pikčienė irgi įspėjo, kad dėl ekonominių ir geopolitinių veiksnių Mastrichto kriterijus gali būti viršytas. Pavyzdžiui, jei šalies ūkis augs vangiau, nei tikisi Finansų ministerija.
„Norėtųsi, kad biudžeto deficitas būtų suplanuotas su atsarga nuo tos Mastrichto kriterijaus ribos“, – svarstė ekonomistė. Tačiau ta atsarga labai minimali – vos 0,1 procentinio punkto.
Svarstant projektą Seime reikėtų išties gerai pasiaiškinti, kokie numatyti atsarginiai keliai, jei pajamos neaugs tiek, kiek tikimasi.
Juk Vyriausybės obligacijų metinės palūkanos jau kuris laikas perkopusios 4 proc. ribą, tad auginti skolą yra brangu.
Negana to, kitąmet ir taip numatoma nemenkai skolintis užsienio bei vidaus rinkose.
Pagal Finansų ministerijos prognozes, valdžios sektoriaus skola 2024-aisiais sieks 39,8 proc. BVP, o 2025-aisiais – jau 43,1 proc. BVP.
Vis dėlto daugiausia ginčų parlamente tikimasi dėl kelių sektoriaus finansavimo. To neslepia ir premjerė I.Šimonytė.
Šiai sričiai kitiems metams numatyta 715 mln. eurų – kone tiek pat, kiek šįmet.
Tačiau, kaip apskaičiavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys A.Butkevičius, dėl infliacijos darbai praėjusiais ir šiais metais pabrango penktadaliu, vadinasi, nesikeičiant finansavimui, jų atlikta apie 20 proc. mažiau.
Politiko nuomone, norint net ne pagerinti, o bent išlaikyti dabartinę kelių būklę, reikia mažiausiai 800 mln. eurų per metus.
Tam tikrai pritartų ir susisiekimo ministras M.Skuodis: jis jau anksčiau yra minėjęs, kad norint įgyvendinti strateginius projektus reikalinga papildoma 150 mln. eurų injekcija, o jei siekiama pagerinti kelių būklę, finansavimas turėtų būti 340 mln. eurų didesnis.
Net ir koalicinės Laisvės frakcijos narys V.Mitalas tvirtino, kad augant biudžeto pajamoms iš degalų akcizų bei kitų su transportu susijusių mokesčių finansavimas keliams tikrai galėtų didėti.
Bet finansų ministrė G.Skaistė išaiškino, kad numatomos lėšos atitinka šalies galimybes.
Panašu, kad jai Seime dėl to gali tekti atlaikyti nemenką spaudimą. Tad galbūt pageidavimų koncertų svarstant kitų metų biudžeto projektą ir bus mažiau, tačiau ginčų dėl kai kurių jo nuostatų turėtų netrūkti.
