„Labai gaila, kad dalis Europos įmonių prekiauja su Rusija, kad ir tuo pačiu vynu. Bet noriu pasakyti, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją vertė yra 0 eurų. Dabar paskelbtuose duomenyse nurodoma, kad tai – daugiausiai mūsų partnerių iš Vakarų produkcija“, – pirmadienį LRT teigė A. Armonaitė.
„Situaciją vertinu labai blogai ir tie, kas prisiliečia prie tiekimo grandinės, turi suprasti, kad netiesiogiai prisideda prie Putino biudžeto finansavimo, kuriuo apmokamas karas“, – pabrėžė ji.
Ministrė paminėjo, kad vien tik Lietuva negali sustabdyti prekių srauto į Rusiją, kadangi tam reikalingas vieningas Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimas ir naujų sankcijų įvedimas.
„Tik vieningai įgyvendinamos sankcijos gali išspręsti šį klausimą. Ir reikės dar ne vieno sankcijų paketo“, – paminėjo ji.
ELTA primena, kad Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos statistikos duomenų bazė „Comtrade“ spalio 20 d. pranešė, kad per aštuonis 2023 m. mėnesius Lietuva ir Latvija buvo tarp trijų didžiausių vyno eksportuotojų į Rusiją.
Skaičiuojama, kad per aštuonis mėnesius Rusija iš Lietuvos importavo vyno už 126 mln. JAV dolerių, iš Latvijos – už 79 mln. JAV dolerių. Tiekimo apimtis, palyginti su 2022 m. duomenimis, padidėjo trečdaliu.
Tuo pat metu Lietuva ir Latvija vien iš Italijos įsiveržė vyno už 59,3 mln. JAV dolerių, iš Ispanijos už 21 mln. JAV dolerių.
