Apklausą inicijavusio Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška sako, kad kylantis kainų lygis skaudžiai atsiliepia verslui, nes vartotojų perkamoji galia silpnėja, sumažėja prekių bei paslaugų paklausa, prioritetas skiriamas būtinosioms išlaidoms.
„Monetarinė centrinių bankų politika yra rezultatyvi, infliacijos spaudimas atsitraukia. Nors pinigai dėl palūkanų kėlimo pabrango, bet beveik trečdalis verslininkų pastebi, jog jiems lengviau suvaldyti verslo kaštus, dar beveik antra tiek jaučia mažesnį spaudimą didinti atlyginimus savo komandų nariams. Iššūkių netrūksta, tačiau verslininkų nuotaikos yra šviesesnės“, – sako J. Ivaška.
Infliacijos lėtėjimo efektas
32 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų pastebi, kad silpstanti infliacija veiklą veikia teigiamai: žaliavų ir kitų verslo išlaidų tempai nebeauga tokiais tempais kaip anksčiau. Dar 28 proc. pažymėjo, jog darbuotojų spaudimas didinti atlyginimus irgi yra mažesnis.
Apytiksliai trečdalis, arba 34 proc. respondentų pripažino, kad dėl žemyn pasukusių prekių ir paslaugų kainų sudėtinga kelti savo prekių bei paslaugų kainas.
J. Ivaškos vertinimu, pastarasis aspektas yra sudėtingas dėl to, kad verslai naudoja skirtingas žaliavų ar gaminių logistikos grandines, reikalingi ištekliai galėjo būti įsigyti jų kainų pike, todėl kainoms pasukus žemyn mažmeninėje rinkoje, patirtų aukštų išlaidų problema daliai verslų vis dar gali išlikti reikšminga.
„Telieka toliau stebėti rinką, domėtis ekspertų prognozėmis ir pagal tai planuoti savo veiksmus. Laikui bėgant situacija normalizuosis ir toms įmonėms, kurios nuo aukštų kaštų dabar kenčia labiausiai“, – teigia Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius.
Tarp apklaustų verslininkų 14 proc. nežinojo ar negalėjo pasakyti, kaip išsikvepianti infliacija veikia jų verslą.
Neapibrėžtumas dar didelis
Apklausos duomenimis, po rekordinio brangymečio etapo didžiausia išlikusi išorinė problema yra prastėjančios vartotojų finansinės galimybės. Tokios pozicijos laikosi 41 proc. Lietuvos smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių atstovų.
Ne vieną jiems kliudantį išorės barjerą galėję pasirinkti apklausos dalyviai antra didžiausia kliūtimi įvardijo neapibrėžtumą dėl galimo ekonominio nuosmukio (30 proc.), trečioje vietoje (29 proc.) liko energijos išteklių ir kitų sąnaudų augimas.
„Nusistovėjusius geopolitinius ir verslo santykius perdėliojusį Rusijos sukeltą karą Ukrainoje kaip svarbų išorinį verslo plėtros barjerą pažymėjo 19 proc. apklausos dalyvių, o neapibrėžtumą dėl būsimos mokesčių reformos – 16 proc. Pastebėčiau, kad net klausiami apie išorinius verslo plėtros barjerus verslininkai dažniausiai mini tai, su kuo beatodairiškai susiduria kasdien: paklausos iššūkiais, kaštais, jie nerimauja dėl ekonomikos ateities“, – teigia pašnekovas.
Mažiausiai, arba vos 2 proc. apklaustų verslo atstovų balsų sulaukė kapitalo apmokestinimo naštos iššūkis.
„Spinter tyrimų“ surengtoje apklausoje šiemet kovo 27-balandžio 12 dienomis į pateiktus klausimus atsakė 206-ių šalies smulkių ir vidutinio dydžio įmonių vadovai.
