Ataskaitoje teigiama, kad elektros gamyba iš atsinaujinančiųjų šaltinių yra nepakankama: „2020 metais tokios elektros energijos dalis galutiniame suvartojime turėjo pasiekti 30 proc., tačiau 2022 metais buvo pasiekta 25,5 proc.
Taip nutiko dėl neišnaudoto atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros potencialo sausumoje ir jūroje bei dėl COVID-19 pandemijos sutrikusios atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų tiekimo grandinės.“
Iškart į tai reagavusi Energetikos ministerija tvirtino, kad per trejus metus atsinaujinančiosios energetikos (AEI) kiekis Lietuvoje išaugo daugiau nei trigubai – nuo 699 MW 2020 metų gruodį iki 2296 MW (tai – šių metų gruodžio prognozė) ir dabar jau viršija 30 proc. bendro energijos suvartojimo.
„Tinklo rezervacijos rodo, jog AEI plėtra bus dar spartesnė, numatoma, kad per ateinančius dvejus metus AEI kiekis tinkle augs dar 3,5 karto ir 2025 m. viršys 8100 MW“, – aiškino energetikos strategai.
Anot ministerijos atstovų, vienu pagrindinių AEI plėtros katalizatorių tapo 2022 metų birželį Seime priimtas vadinamasis Proveržio paketas, sudaręs sąlygas sklandžiai ir greitai plėsti žaliąją energetiką mažinant biurokratinius trukdžius ir perteklinius ribojimus saulės ir vėjo elektrinėms ir sukuriant palankias sąlygas gaminančių vartotojų skaičiui augti.
Kas jau kas, o elektrines statantys ar ketinantys tai daryti verslininkai vargu ar gali sutikti su tokiais Energetikos ministerijos išvedžiojimais.
Mat būtent jos, teisingiau ministro D.Kreivio, iniciatyva pernai birželį priimtame pakete buvo numatyta, kad saulės elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 MW.
Tai sujaukė daugelio elektrinių statytojų planus, nes ši riba jau priimant įstatymo pataisas buvo pasiekta.
Todėl nauji projektai paprasčiausiai buvo dirbtinai sustabdyti, bankai atsisakė juos finansuoti, o per tą laiką, kylant bazinėms palūkanų normoms, prieiga prie kapitalo verslui pasidarė itin brangi.
Tiesa, pastaruoju metu nebrangsta ar netgi pinga saulės elektrinių įranga, tačiau tai menka paguoda.
D.Kreivys tuo metu aiškino, kad taip esą siekiama užtikrinti energetinį teisingumą, nes dideli ir galingi parkai neva stabdo mažųjų saulės elektrinių plėtrą.
Tuomet energetikos ministras dar mestelėjo, kad tinklas esą ne guminis.
Kaip pažiūrėsi. Šiuo metu „Litgrid“ jau yra išdavusi leidimus statyti saulės elektrines, kurių bendra galia artėja prie 5,5 GW. O kur dar jau veikiančios saulės ir vėjo jėgainės, kurių galia siekia atitinkamai 965 MW ir 1,2 GW.
Beje, į šiuos skaičius neįtrauktos AEI elektrinės, kurioms jau rezervuotas prisijungimas prie tinklo, tačiau plėtotojai dar nėra sumokėję prievolių užtikrinimo mokesčio.
Vadinasi, vietos visiems yra, tačiau plėtojant AEI energetiką buvo prarasta daugiau nei metai.
Nenuostabu, kad Konstitucinis teismas praėjusią savaitę priėmė nagrinėti Seimo narių grupės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar įstatymo pataisos, nustačiusios 2 MW galios ribą, atitinka Konstituciją.
Jei paaiškės, kad ne, tuomet dėl sužlugdytų investicijų lauktų daugybė bylų.
Valstybės kontrolės teigimu, elektros energetikos infrastruktūros būkle ir teikiamų paslaugų kokybe turėtų būti rūpinamasi labiau.
Šiuo metu daugiau kaip pusė elektros energijos skirstomųjų tinklų oro linijų viršija naudingo tarnavimo laiką vidutiniškai keturiolika metų.
Audito rezultatai taip pat parodė, kad liberalizuojant elektros rinką buvo galima geriau užtikrinti vartotojų interesus.
Valstybė pratęsė antrojo elektros rinkos liberalizavimo etapo terminą pusmečiui (iki 2022 metų vidurio) siekdama suteikti vartotojams daugiau laiko apsispręsti ir įvertinti tiekėjų pasiūlymus.
Tai lėmė, kad 44 proc. vartotojų, pasinaudojusių galimybe neskubėti rinktis nepriklausomą elektros tiekėją, elektros tiekimo sutartis turėjo pasirašyti elektros kainai biržoje esant aukštesnei, nei buvo 2021 metų antrąjį pusmetį.
Maža to, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatė, kad skirstomųjų tinklų operatoriaus ESO 2018–2021 metais gauta investicijų grąža dėl mažesnių, nei numatytas poreikis, investicijų į nusidėvėjusį turtą 160,2 mln. eurų viršijo nustatytą dydį.
Dėl to vidutiniškai vartotojas už skirstymo paslaugas permokėjo 88,8 euro, tačiau net 96 proc. susidariusios permokos (153,8 mln. eurų) bus pradėta grąžinti po 10 metų.
„Nenustačius aiškių kriterijų, kaip vartotojų permokėta suma turi būti grąžinta, nėra teisinio apibrėžtumo, todėl jos grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikotarpiui“, – tvirtino Valstybės kontrolės Veiklos audito 3-iojo departamento vadovas M.Šalčius.
Anksčiau buvo kalbama net apie apkaltą D.Kreiviui, bet tikimybė, kad ji bus surengta, vis mažesnė – likus vos metams iki naujų Seimo rinkimų vargu ar kas nors dar varginsis.
Bet energetikos sektoriuje, kaip parodė auditas, bėdų yra apsčiai.
