Projekto „Valstybės tarnybos vadovų kompetencijų ugdymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ („Lyderystės akademija“)“ koordinatorė, Viešojo valdymo agentūros ekspertė Giedrė Liaudanskaitė-Baravikovė pasakoja, kad projekto metu sukurta kompetencijų tobulinimo sistema – kokybiškai naujas žingsnis viešojo sektoriaus vadovų ugdymo procese.
Šiuo metu mokymasis vykdomas atskirų organizacijų pastangomis – nėra vieningos sistemos, leidžiančios įvertinti esamus tobulėjimo poreikius ir pastangų efektyvumą. Projektu bus siekiama tai keisti, o vadovų mokymosi procesą organizuoti kryptingiau.
Nuo poreikių aiškinimosi iki apmokytų vadovų
Planuojama, kad projektą, kuris tęsis iki kitų metų rudens, sudarys trys etapai. Per šį laikotarpį kompetencijų vertinimo ir kėlimo sistema bus ne tik sukurta, bet ir pradėta naudoti.
Pirmiausia bus kuriama virtuali mokymosi aplinka. G.Liaudanskaitė-Baravikovė sako, kad ši mokymosi forma vadovams – pažįstama ir patraukli.
„Siekiame remtis gerąja praktika ir pasirinkti efektyviausias bei paveikiausias priemones, formas ir metodus. Virtualios mokymosi platformos yra prieinamos ir lanksčios – mokytis galima bet kur ir bet kada, administratoriams nesunku pridėti ir keisti įvairių formatų turinį“, – sako ji.
Platformoje planuojama patalpinti 18 naujiems vadovams skirtų mokymosi modulių: 9 vadybinius ir 9 dalykinius. „Natūralu, kad kiekvienas vadovas ar vadovė atsineša skirtingą profesinį bagažą, tačiau efektyviam vadovavimui reikalingas išties netrumpas žinių ir įgūdžių sąrašas. Tai viešojo sektoriaus darbuotojams mūsų šalyje apibrėžia kompetencijų modelis, su kuriuo ir bus siejami parengtų mokymosi programų moduliai“, – paaiškina projekto koordinatorė.
Įvadinė naujo vadovo mokymo programa viešojo sektoriaus vadovams padės stiprinti vadybines, derybines, lyderystės, komunikacijos, pokyčių bei žmogiškųjų išteklių valdymo, problemų sprendimo ir strategines kompetencijas. Tarp temų – ir viešųjų pirkimų vykdymas, ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Kad programa atneštų didžiausią naudą organizacijoms, joje bus akcentuojamas praktinis įgytų žinių pritaikymas, vadovai bus skatinami orientuotis į rezultatus.
„Pagal parengtas mokymosi programas šias kompetencijas maždaug kitų metų viduryje pradės tobulinti nauji valstybinių įstaigų vadovai. Jų planuojama pakviesti bent 150, o vėliau mokytis galės ir kiti viešojo sektoriaus vadovai, pradedantys eiti pareigas. Taip pat projekto metu bus kuriama kompetencijų nustatymo, palaikymo ir ugdymo metodika“, – sako agentūros ekspertė.
Atsižvelgiant į vadovų kompetencijų vertinimo rezultatus projekto metu taip pat bus sudaromos individualizuotos mokymosi programos. Jose žinių praplėtimui ir užtvirtinimui bus derinami įvairūs ugdymosi metodai, pavyzdžiui, vadovų grupėse sprendžiamos realios problemos, dalinamasi patirtimi.
Poreikį parodė kylantys iššūkiai
Kompetencijų nustatymo ir tobulinimo sistemos projektu siekiama stiprinti visą valstybės tarnybą ir spręsti kai kurias joje gilėjančias problemas.
„Šiandien vadovaujantį darbą suprantame ne tik kaip administravimą, bet ir kaip lyderystę, šiek tiek vizionierišką veikimą. Jo labai reikia ir spartaus ekonominio augimo, ir krizių metais – abiem atvejais vadovams tenka spręsti nenumatytus uždavinius ir drąsiai veikti nuolat kintančioje aplinkoje“, – teigia G.Liaudanskaitė-Baravikovė.
Tikimasi, kad stiprėjant vadovų kompetencijoms, viešojo sektoriaus organizacijos užtikrins tokią veiklą, kuri geriau atlieps valstybės, organizacijos ir visuomenės interesus ir visuomenės lūkesčius. Kompetencijų ugdymo projekto poreikį taip pat išryškino pastebėti vadovų mokymo organizavimo trūkumai.
Iniciatorių teigimu, šiuo metu nėra mechanizmo, kuris užtikrintų nuoseklų ir reguliarų vadovų kompetencijų stiprinimą visos valstybės mastu. Šiuo metu mokymosi planus kuria ir pasitvirtina atskiros organizacijos, tačiau juos įgyvendinus nėra vertinama kokybė ir matuojamas poveikis. „Fragmentiškas mokymasis nesukuria reikalingos pridėtinės vertės viešajam sektoriui. Tai neleidžia užtikrinti to, kad būtų iš esmės patobulinti tie gebėjimai, kuriems reikalingas didžiausias pokytis, taip pat išlaikyti kompetencijų standartą tarp skirtingų organizacijų. Pasitaiko ir mokymų, kurių kokybė ir poveikis netenkina, todėl vieninga, centralizuota sistema ir sisteminis požiūris šioje srityje padėtų lėšas panaudoti racionaliau, o vadovai ugdytųsi tikslingai ir nuosekliai“ – tikina projekto koordinatorė G.Liaudanskaitė-Baravikovė.
Projektas „Valstybės tarnybos vadovų kompetencijų ugdymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ („Lyderystės akademija“)“ prisidės prie valstybės žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos modernizavimo ir stiprinimo bei viešojo sektoriaus valdymo transformacijos tikslų.
