„Turizmas Lietuvoje atsigauna, nors galbūt ne taip greitai, kaip mes norėtume. Vietinio turizmo atsigavimą mes matėme palyginus aktyvų, bet užsienio turizmo atsigavimas yra lėtesnis dėl saugumo situacijos. Taip pat, kol kas negalime vertinti, kaip pakeis Izraelio konfliktas pakeis šios šalies turistų dinamiką per artimiausius metus“, – konferencijos „Lietuvos turizmo strateginės gairės: ar turistai Lietuvoje išleis 5 milijardus eurų?“ metu teigė K. Žemaitis.
„Visgi, turistų skaičius savaime nenusako, gerai ar blogai Lietuva dirba su turizmo sektoriumi. Klausimas yra tai, kiek jie išleidžia ir sugeneruoja BVP. Nes galbūt galima atsivežti ne 2 mln. žmonių, o perpus mažiau, bet jie išleidžia tiek pat“, – pridūrė jis.
2023 m. sausio – rugpjūčio mėn. duomenimis prognozuojama, kad 2023 m. Lietuvoje turistų kiekis sudarys 94 proc. 2019 m. lygio. Visgi, atvykstamojo turizmo lygis siekia tik 67 proc. 2019 m. lygio, o beveik priešpandeminį turistų Lietuvoje lygį nulemia iki 118 proc. 2019 m. lygio išaugęs vidinis turizmas.
Viceministras taip pat paminėjo, kad turistai Lietuvą renkasi dėl kelių priežasčių, viena iš kurių yra mažas globalinio atšilimo poveikis, kuris ateityje gali paskatinti turistus keliauti šiauriau.
„Lietuvą renkasi dėl palankaus klimato ir tai viena iš detalių, kur gali būti nauda. Nes Lietuvoje kol kas neturime tropinių karščių, neturime miško gaisrų, kas alina Pietų Europą. Ir tai skatins žmones keliauti šiauriau. Mažai turistų taip pat yra traukos priežastis, nes atrodome kaip įdomi ir nauja vieta. Taip pat yra geras kainos ir kokybės santykis pagal Europos kelionių komisijos tyrimo rezultatus“, – aiškino jis.
K. Žemaitis paminėjo, kad per kelionę lietuvių turistas vidutiniškai išleidžia 121 eurą, tuo metu užsienio turistas – 374 eurus.
U. Armalis: turime skatinti užsienio turistų atvykimą ir ilginti kelionių trukmes bei turistinį sezoną
Tuo metu, anot Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidento Udriaus Armalio, darnaus verslo principais sudarytose šalies strateginėse turizmo gairėse iškeliamas tikslas – iki 2030 m. vietos ir užsienio turistų kelionių apyvartą šalyje išauginti iki 5 mlrd. eurų. Pasak jo, siekiant šio tikslo reiktų susitelkti į turistinio sezono ilgį bei turistų skatinimą.
„Tikslui pasiekti reikia ne tik struktūrinių reformų ir tinkamo turizmo sektoriaus finansavimo, bet ir darnaus viso visos turizmo ekosistemos darbo“, – konferencijos metu teigė U. Armalis.
„Turime skatinti užsienio turistų atvykimą į Lietuvą, dėl prarastos rusakalbės rinkos būtina ieškoti naujų. Taip pat būtina ilginti kelionių trukmes ir turistinį sezoną. Būtina skatinti ir turistinių srautų, ypač iš užsienio, augimą regionų kryptimi ir skatinti turistus išleisti daugiau lankomose vietovėse“, – aiškino jis.
Tarp priemonių, kurios būtų reikalingos skatinti atvykstamąjį turizmą į Lietuvą, U. Amalis įvardijo Turizmo departamento prie Vyriausybės atkūrimą. Anot jo, šis Turizmo departamentas, bei VŠį „Keliauk Lietuvoje“ būtų formuojami vietovės valdymo organizacijos pavyzdžiu, įtraukiant į šių įstaigų valdymą verslo atstovus.
A. Bagdonas: kad turizmo apyvarta siektų 5 mlrd., reikia veiksmingos strategijos
Kad Lietuvos vietinio ir atvykstamojo turizmo apyvarta sudarytų 5 mlrd. eurų, būtina sukurti veiksmingą strategiją, teigia Seimo narys Andrius Bagdonas. Pasak jo, Lietuvos turizmo sektoriaus apyvartai esant perpus mažesnei nei ikipandeminiu lygmeniu, valstybė turėtų ieškoti būdų, kaip prikelti ir sustiprinti šią rinką.
„Atvykstamojo turizmo verslą skaudžiai paveikė 2020 m. prasidėjusi pandemija ir karantinas bei 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą. Užsienio rinkoms turėtume parodyti, kad esame saugi ir patraukli šalis. Jeigu laukiame gerų sektoriaus rezultatų, parenkime aiškią turizmo sektoriaus strategiją“, – teigė A. Bagdonas.
Jo manymu, Lietuvoje ypač palankios sąlygos plėtoti Europos Komisijos skatinamą darnųjį turizmą, tokį kaip poilsis kaime, rekreaciją miškuose ir pan.
